Ta dalis, kurią Atėnai skolingi savo partnerėms, sudaro tik mažą dalį euro zonos ekonomikos, tačiau kai kurie analitikai vis dar nerimauja, kad "Grexit" (Graikijos pasitraukimas iš euro zonos) Europai gali kainuoti bendrąją jos valiutą, informuoja "Eubusiness".
Pasaulinės rinkos praėjusios savaitės pradžioje smuko, sustiprėjus susirūpinimui, kad Graikija gali būti priversta palikti euro zoną.
Sausio 25-ąją numatyti Graikijos parlamento rinkimai sukėlė spėliones dėl šalies pasitraukimo iš euro zonos. Apklausose pirmauja "Syriza" aljansas, kuris priešinasi tarptautinių kreditorių reikalaujamam taupymo kursui.
Išpardavimą akcijų rinkoje pakurstė pranešimai žiniasklaidoje apie tai, kad, jeigu naujoji vyriausybė Atėnuose pakeis politikos kursą, Vokietija pasirengusi leisti Graikijai palikti euro klubą.
Daugelis analitikų abejoja, ar tam būtų ryžtasi, tačiau, jeigu Atėnai vis dėlto pakeistų kursą, jiems būtų daromas didelis spaudimas sugrąžinti paskolas, ir jie greičiausiai taptų nemokūs.
"Graikijos, kuriai suteikta 240 mlrd. eurų gelbėjimo parama, nemokumas sukeltų naują sukrėtimo bangą euro zonoje", - sako ALDE grupės lyderis Guy'us Verhofstadtas.
Vokietija prarastų daugiausia, jeigu Graikija neįstengtų sugrąžinti skolų: apie 56,5 mlrd. eurų, arba 699 eurus vienam gyventojui, remiantis Erico Doro, Prancūzijos IESEG vadybos mokyklos ekonominių tyrimų skyriaus direktoriaus, paskaičiavimais ir ES duomenimis.
Prancūzijai Graikijos pasitraukimas iš euro zonos kainuotų per 42,4 mlrd. eurų, arba 644 eurus vienam gyventojui, Italijai - 37,3 mlrd., Ispanijai, - 24,8 mlrd., Nyderlandams - 11,9 mlrd., Belgijai - 7,2 mlrd., Austrijai - 5,8 mlrd., Portugalijai - 1,1 mlrd. ir Airijai - 300 mln. eurų.
Nors šie skaičiai atrodo milžiniški, jie yra mažyčiai, lyginant su euro zonos ekonomika. 195 mlrd. eurų suma, kurią Graikija skolinga savo partnerėms, prilygsta vos keturiems 2013 m. euro zonos valdžios sektoriaus išlaidų procentams. Be to, paskolas numatyta grąžinti per daugelį metų.
