Anksčiau skelbta, kad šiemet ekonomistai prognozuoja apie 5 proc. siekiantį vidutinį darbo užmokesčio augimą. Tam įtakos turės ir planuojama iki 325 eurų (1122 litų) padidinti minimali mėnesinė alga (MMA).
Nepaisant to, Lietuva su MMA dydžiu atsilieka nuo Baltijos sesių Latvijos ir Estijos. Šiemet Latvijoje MMA padidėjo nuo 320 iki 360 eurų, o Estijoje nuo 355 iki 390 eurų. Lietuvoje MMA paskutinį kartą padidintas pernai spalį, nuo 289,62 eurų (1 tūkst. litų) iki 300 eurų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, dalyvaujantis Trišalės tarybos posėdžiuose, kur darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai derasi dėl MMA dydžio Lietuvoje ir priima sprendimą, sako, kad įmanoma sutarti dėl 25 eurais didesnės MMA. Tačiau to – negana.
„Lietuvoje didelė dalis dirbančiųjų uždirba minimalią algą, tad reikia kalbėti apie tai, kad MMA gali būti mokama už nekvalifikuotą darbą, bet už kvalifikuotą darbą reikia mokėti daugiau. Jei į tai neatsižvelgiant MMA padidės iki 400-500 eurų, aukštesnės kvalifikacijos žmonės praras motyvaciją, nes tiek pat uždirbtų ir už nekvalifikuotą darbą“, - aiškina jis.
Anot profsąjungų atstovo, ydinga, kad darbo užmokestis yra siejamas su politiniais procesais, pavyzdžiui, savivaldybių rinkimais 2016-ais. Tam pritaria ir darbdaviai.
„MMA neturėtų būti didinamas tada, kai tai naudinga politikams. Kai mes siūlėme nuo sausio šį dydį pakelti iki 305 eurų, tai buvo darbdavių pasiūlymas, bet premjeras pasakė, kad biudžete nėra numatyta pinigų ir nėra iš ko didinti MMA biudžetiniame sektoriuje. O dabar jau kalbama apie MMA didinimą nuo liepos iki 325 eurų, nors prieš tai pinigų nebuvo. Mūsų nuomone, tam įtakos turi artėjantys savivaldybės rinkimai ir tai yra negerai - turėtų būti aiški ekonominė sistema“, - kalbėjo A. Černiauskas.
Statistikos duomenys rodo, kad atlyginimai Lietuvoje neauga taip sparčiai kaip darbuotojų našumas, atitinkamai ir įmonių pelnai.
Tiesa, A. Černiauskas primena, kad atlyginimų statistika – dar nebūtinai vienintelės žmonių pajamos. Pasak jo, dabar, kalbant apie MMA yra dvi tendencijos: arba darbdaviai nevertina darbuotojų ir moka MMA, arba papildomai jiems moka vokelyje.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo 541,1 euro (1 868 Lt), t.y., 10,43 euro arba 2 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį, ir 24,33 euro (arba 4,7 proc.) daugiau nei prieš metus.
Kieno dar laukia sunkesnės piniginės
2014 m. pabaigoje SEB bankas pastebėjo tendenciją, kam augo atlyginimai bei prognozavo, kas dar turėtų sulaukti gerų žinių.
Bankas pastebėjo, kad per metus padaugėjo daugiau uždirbančių gyventojų, Per metus suskaičiuota po 10 tūkst. daugiau gyventojų, kurie uždirba 2-3 tūkst. Lt ir 3-4 tūkst. Lt. Taip pat padaugėjo žmonių, kurie uždirba 4-6 tūkst. Lt (8 tūkst. daugiau dirbančiųjų), dar 6 tūkst. padaugėjo uždirbančių daugiau nei 6 tūkst. Lt.
Atitinkamai, sumažėjo gyventojų, kurie uždirba iki 1 tūkst. Lt (4 tūkst. dirbančiųjų) ir uždirbančių 1-2 tūkst. Lt (7 tūkst. žmonių).
„Tai susiję su situacija darbo rinkoje. Ne paslaptis, kad tie, kas dabar yra Lietuvoje yra ilgalaikiai bedarbiai, jiems yra sunku – jų turima patirtis ir gebėjimai, ko gero, neturi paklausos darbo rinkoje, tad jie, veikiausiai, susiranda tik sezoninius darbus. Kalbant apie didesnės kvalifikacijos žmones, darbdaviai sako, kad jų trūksta, atsiranda konkurencija dėl darbuotojų ir mes matome atlyginimų didėjimą“, - tuomet sakė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Ji mano, kad tai leidžia tikėtis atlyginimo augimo žmonėms, kurie uždirba iki 579,24 euro (2 tūkst. Lt), nors jų dalis rinkoje išliks didžiausia.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda patvirtina, kad situacija šiemet iš esmės nepasikeitė: algų padidinimo gali tikėtis tiek uždirbantys iki 579,24 euro, tiek ir daugiau uždirbantys specialistai.
Pasak jo, nors verslininkai skundžiasi, kad neranda net ir nekvalifikuoto personalo, didžiausia konkurencija išlieka dėl kvalifikuotų specialistų.
„Manau, ten labiau tikėtinas spartus atlyginimų augimas negu nekvalifikuoto darbo srityje, bet valdžios sprendimai gali daryti įtakos, taip ir susidaro mūsų prognozuojamas 5 proc. vidutinis atlyginimų augimas“, - dėstė G. Nausėda.
Gerai, jei šie metai bus ne blogesni nei 2014-ieji
Ekonomistai tvirtina, kad norint garantuoti vidutinį atlyginimų augimą, turi ir pakankamai sparčiai augti Lietuvos ekonomika.
G. Nausėdos nuomone, vertinant iš ekonomikos augimo perspektyvos, jeigu Lietuvoje BVP augs kaip 2014 m., galimybių algoms kilti tikrai yra.
„Mes jaučiame verslininkų atsargumą ir dėl investicijų, ir dėl atlyginimų didinimo planų, tai sietina su neapibrėžtumu rinkoje, kuris tvyro Rytuose, t. y. Rusijos konflikte su Vakarais. Bet iš principo nusiteikimas ir suvokimas kelti atlyginimus yra ir, manau, euro įvedimas jį tam tikra prasme sustiprina, nes atsiranda tiesioginis atlyginimo eurais Lietuvoje palyginamumas su tomis šalimis, į kurias mes orientuojamės. Manau, kad atlyginimų augimas šiemet turėtų vykti panašiu tempu kaip ir praėjusiais metais“, - apibendrino jis.
2014 m. SEB prognozavo 2,7 proc. BVP augimą, bet 2015-iems pernai gruodį prognozes sumažino nuo 3,2 iki 2,6 proc. DELFI kalbinti kitų bankų ekonomistai įvardijo, kad šiemet Lietuvos laukia 2-3 proc. BVP augimas ir įvardijo galimus raidos scenarijus.
Pesimistiškiau ateities perspektyvas vertina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas, manantis, kad pernai rudenį skelbtas optimistiškesnis ekonomikos raidos scenarijus turi būti koreguojamas.
Tuomet prognozuotas didesnis nei 3 proc. šalies BVP augimas, vidutinis 5 proc. darbo užmokesčio augimas ir nedarbo mažėjimas apie 1 proc. punktu.
2014-iems pernai gruodį Lietuvos bankas prognozavo 2,9 proc. ekonomikos augimą, o 2015-iems -
3,1 proc.
Finansų ministerija pernai rudenį prognozavo 2014-iems 2,9 proc. Lietuvos BVP augimą, o šiems metams – 3,4 proc.
Naudos turės ir euro įvedimas
Specialistai pastebi, kad atlyginimų augimui įtakos turės ir Lietuvos prisijungimas prie euro zonos.
„Tai, kad Lietuvai perėjus prie eurų verslininkai staiga „praregi“, tokių dalykų, aišku, nebūna, nes konvertuoti lietuvišką algą į eurus moka kiekvienas. Veikiausiai, darbdaviams ne naujiena, kad Lietuvoje atlyginimai keletą kartų mažesni nei Vakarų Europoje, bet iš samdomųjų darbuotojų pusės bus dar aktyvesnis baksnojimas į didžiulį darbo užmokesčio atotrūkį. Dėl to, kad jis bus dažnesnis, manau, į jį labiau bus kreipiamas dėmesys – gal tai taps argumentu kelti atlyginimus“, - svarsto G. Nausėda.
Panašios nuomonės laikosi ir A. Černiauskas.
„Lietuvoje jau trūksta darbuotojų, tad, jei darbo užmokestis nedidės, emigracijos srautai taip pat neturėtų mažėti. Dabar jau aiškiai matosi skaičiai: koks yra algų skirtumas tarp senųjų Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos, tai skatins papildomą migraciją, jei darbdaviai nedidins algų“, - mano A. Černiauskas.
Apie tai, kad kaimyninės šalys artimiausiu metu vėl atrodys patrauklesnės norintiems emigruoti kalbėjo ir „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis paaiškino, kodėl darbo savo šalyje nerandantys žmonės artimiausiu metu jį lengviau gali susirasti Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.
Prognozuojama, kad šiemet nedarbas Lietuvoje mažės apie 1 proc. punktą.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad pernai vidutinis metinis nedarbo lygis siekė 10,6 proc., o šiais metais jis sumažės iki 9,7 proc.
Finansų ministerija numatė, kad nedarbo lygis pernai sudarė 11,2 proc., o šiemet sumažės iki 10,4 proc.
