Tokia yra didžiausios pasaulyje pinigų sąjungos realybė, kurios dalimi nuo sausio tapo ir Lietuva.
Ekonomistai neturi vieningos nuomonės, kas euro zonos laukia šiemet.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas tvirtina, kad Europoje vengiama spręsti realias problemas, jos tik glaistomos, nevykdomos reformas, todėl bendrijos laukia lėtas ekonomikos augimas.
Tuo metu banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi kiek kitokios nuomonės: šiuo metu senasis žemynas yra kur kas geresnėje situacijoje nei buvo prieš krizę, o smukęs euras ir atpigusi nafta turi duoti teigiamą impulsą ūkio augimui.
Lėtas ekonomikos augimas ir dideli socialiniai neramumai
Pasak jo, laukiama ekonomikos atsigavimo, tačiau šalys neįvykdė reikiamų reformų ir nepagerino verslo sąlygų.
„Europoje daug kalbama, bet bijoma prisiliesti prie realių problemų. Manau, kad ilgalaikė euro zonos tendencija yra lėtas ekonomikos augimas, dideli socialiniai neramumai. Europa visada garsėjo stipria viduriniąja klase, tačiau dabar jos pajamos krenta, didėja socialinė diferenciacija. Žemynas darosi nebepatrauklus netgi gyventi. Visa tai lemia politikų neveiklumas ir trumparegiškumas“, - kalbėjo ekonomistas.
„Europa tampa nebekonkurencinga kitų žemynų atžvilgiu. Europos Komisija apie tai kalba ne vienerius metus. Pirmieji požymiai jau buvo, dabar mes pradėjome ristis į dugną. Nematau privalumų Europoje, kurie lemtų jos šuolį į viršų. JAV pasiūlė pigius energetinius išteklius, šiek tiek, nors ir simboliškai, susigrąžino gamybą. Kinija auga ir stipriai investuoja į inovacijas. Kyla klausimas, kodėl investuotojai turi rinktis Europą? Tas pats know how, kuriuo Europa garsėjo, dabar išsikelia“, - pabrėžė jis.
Maitinsimės iš merdinčio ligonio?
Be to, euro zonoje yra daug prasiskolinusių valstybių, kurios neturi plano, kaip mažinti skolas.
„Turime vartojimą į skolą, kuris toliau augs. Taip pat tiek Lietuva, tiek visa Europa turi senėjančią visuomenę. Taigi bus vis mažiau, kurie gali uždirbti ir vis daugiau tų, kuriems reikia išmokėti. Tačiau verslas neskatinimas, o tik dar labiau varžomas, nes kai valstybės daugiau skolinasi, tai reiškia didesnius mokesčius. Kas daugiausiai sumoka mokesčius? Realiai dirbantis verslas: pramonė, paslaugos, o ne finansų tarpininkai. Nežinau, kiek Europa bus patraukli investuotojams, nes verslas mato didelius mokesčius, vis mažėjančią vidinę paklausą, galimybes susirasti tinkamų darbuotojų“, - kalbėjo S. Besagirskas.
Vis dėlto jis prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs. Finansų įstaigos šiemet prognozuoja Lietuvai apie 3 proc. BVP augimą. Tai lems Lietuvos įmonių sugebėjimas parduoti pagaminamas prekes. Tuo metu visai euro zonai prognozuojamas maždaug 1 proc. ekonomikos augimas.
„Mes randame nišų, žinoma, dažnai jų randame dėl mažesnės siūlomos kainos, o ne dėl įdomesnio, inovatyvesnio produkto. Lietuvos ekonomika augs, būsime iš tų šalių, kurios didins atlyginimus. Tačiau reikia suprasti, kad pagrindinė mūsų eksporto rinka yra Europos Sąjunga, kuri yra lengvai merdėti pradėjęs ligonis. Klausimas, kiek mes iš to ligonio galėsime maitintis. Na, 3-5 metus. Tačiau jeigu ji nesiims esminių reformų, o paskui Graikiją paseks kita šalis, pavyzdžiui, Ispanija, vėl turėsime krizę ir prasidės krizių periodas. Tiesiog nėra prielaidų didesniam euro zonos augimui ar didesniam rinkų pasitikėjimui“, - sakė ekonomistas.
Vokiečiams reikia mažiau taupyti
„Kai kurios defliacijos rūšys yra blogos, pavyzdžiui, kai nekyla darbo užmokestis. Gerąja defliacija vadinama, kai krenta importuojamų prekių kainos, ypač jeigu pati Europa tų prekių nepasigamina.
Be to, anot jo, dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras leidžia Europos eksportuotojams didinti savo konkurencingumą, gerą impulsą duos ir atpigusi nafta.
„Taigi nepaisant blogos situacijos Rusijoje, euro zona dar sugeba plaukti paviršiumi. Žinoma, jokiu būdu negalima sakyti, kad ekonominė situacija euro zonoje yra gera, tačiau tikrai negalima sakyti, kad ekonomika stoja. Be to, mažesnės naftos kainos turėtų paskatinti ekonomikos augimą. Šiuo atveju ECB nelabai ką gali padaryti, nes ši infliacija yra importuota. Lygiai taip pat, kaip Rusija negali nieko padaryti dėl krentančio rublio, nes jeigu naftos kaina krenta, rublis irgi krenta“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, dabar geriausias receptas Europai yra vartojimo skatinimas, verslo sąlygų gerinimas. Tačiau nei Prancūzija, nei Italija reikiamų reformų nevykdo. Be to, Europa yra pernelyg ilgai užsilikusi diržų veržimosi mentaliteto stadijoje.
„Būčiau linkęs manyti, kad nieko dramatiško nevyksta, juo labiau, kad dabar euro zonos ekonomika yra kur kas stipresnė nei buvo 2008 m. ar 2012 m. Didžioji dalis valstybių turi labai teigiamus balansus, jos kur kas daugiau eksportuoja nei importuoja. Pavyzdžiui, Vokietija pagal eksporto ir importo santykį pirmauja pasaulyje. Dabar didžiausias Europos priešas yra tai, kad kai kurios šalys per mažai vartoja. Taigi vokiečiai turėtų daugiau pirkti“, - sakė Ž. Mauricas, pridūręs, kad šiuo metu nedarbo lygis Vokietijoje yra itin žemas – 6,9 proc.
Tiesa, anot jo, euro zonai yra politinė grėsmė, jeigu graikai iš tiesų nuspręstų išstoti iš Europos Sąjungos. Taip pat neaišku, kas į valdžią ateis Portugalijoje ir Ispanijoje po šių metų pabaigoje vyksiančių rinkimų.
