Tuo tarpu Estijos darbo rinka išliks sveikiausia, nors nedarbo lygis šiauriausioje Baltijos valstybėje jau pasiekė žemutinę ribą. 2015-2016 metais jis jau nebeturėtų mažėti ir išliks 7,6 proc. lygyje.
Lietuvoje darbo santykiai reguliuojami nelanksčiausiai
Nors Lietuvos ekonomika jau ne vienerius metus auga gana sparčiai, nedarbo mažėjimo tempai lėtėja. Pagrindinės to priežastys yra lankstumo reguliuojant darbo santykius trūkumas bei per aukštas minimalios mėnesinės algos (MMA) lygis. „Danske Bank“ prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje, 2013 metais siekęs 11,8 proc., 2014 metais sumažės iki 10,8 proc. ir toliau mažės gana nežymiai: 2015 metais iki 10,5 proc., 2016 metais – iki 10,2 procento.
Latvijos darbo rinka lygiuosis su Lietuva
Prognozuojama, kad 2015-2016 metais nedarbo lygis nuosekliai mažės ir Latvijoje. Tačiau kaip ir Lietuva, abi šalys susiduria su palyginti aukštu nedarbu. Latvijos atveju net ir palyginti laisva darbo rinka neatsveria didelių mokesčių ir mažesnio darbuotojų našumo.
Nedarbo lygio rodiklis, 2013 metais siekęs 11,9 proc., 2014 metais sumažės iki 10,9 proc., 2015 metais sieks 10,6 proc., o 2016 metais turėtų susilyginti su Lietuvos nedarbo lygiu – 10,2 procento.
Estų rinka – sveikiausia
Estijos darbo rinka, prognozuoja „Danske Bank“ analitikai, trumpuoju laikotarpiu tebebus sveikiausia – tai atspindėjo ir paskutinė Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, kurioje Estija pagal darbo rinkos konkurencingumą žygiavo aukštoje 11-oje vietoje pasaulyje. Latvija buvo 17-ta, Lietuva – tik 53-ia.
Prognozuojama, kad 2013 metais 8,6 proc. siekęs nedarbo lygis Estijoje , 2014 metais sumažės iki 7,7 proc., panašiame lygyje – 7,6 proc. – išliks ir 2015-2016 metais.
Svarbu pastebėti, kad Estijos ūkis stipriai sulėtėjo dar 2013 metais, savo augimo tempais atsilikdamas nuo kitų dviejų Baltijos šalių ekonomikų. Ekonomikos augimą ypač stabdė lėtas Estijos partnerių, Suomijos ir kitų Skandinavijos šalių, augimas.
Namų darbai norint mažinti nedarbo lygį
Šiais metais laukiama naujosios darbo kodekso redakcijos. Labai svarbu, kad naujasis darbo kodeksas neapsiribotų kosmetiniais pokyčiais, o iš esmės peržiūrėtų tiek darbuotojų įdarbinimo, tiek atleidimo sąlygas, tačiau taip pat ir tokias svarbias sritis kaip viršvalandžių reguliavimas. Liepos 1 dieną pakėlus MMA iki 325 eurų, minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykis Lietuvoje šoktels iki 46 proc. – vieno aukščiausių Europoje.
Norint užtikrinti, kad ateityje nedarbas Lietuvoje mažėtų sparčiau, patartina mažinti darbo rinkos iškraipymus, kurie pasireiškia per dideliu darbo jėgos apmokestinimu, neadekvataus MMA lygio nustatymu bei nelanksčiu darbo santykių reguliavimu.