Skirtumas tas kad daugiausiai nerimo kelia vėl Graikija, kurios pasitraukimo iš euro zonos vertina analitikai. Graikijos galimą pasitraukimą užsienio rinkose juokaujant pavadino „Grexit“ terminu.
Graikijos pasitraukimo iš euro zonos riziką rinkos pradėjo vertinti po to, kai šalies politikai nesugebėjo išrinkti prezidento, o parlamentas buvo suspenduotas ir laukia sausio pabaigoje išankstinių rinkimų. Rinkos baiminasi, kad šalyje gali sustiprėti euro skeptikų šalininkai, kas įneštų tam tikrą neapibrėžtumą dėl Graikijos gebėjimų spręsti savo problemas.
Rinkos į tai reagavo agresyviai – Didžiosios Britanijos akcijų kainos krito 2 proc., o Vokietijos ir Prancūzijos bendrovių kainos neapsiribojo ir 3 proc. kritimu. Kyla klausimas – ar tai naujos krizės pradžia ar tik korekcinė reakcija į padidėjusią riziką senajame žemyne?
Atsižvelgiant į tai, kad pati Graikija nuo 2011 metų padarė didelį reformų kiekį ir tuo pat metu šalies gyventojų lūkesčiai adaptavosi prie esamos neigiamos situacijos galima sakyti, kad problemų kiekis šiuo metu čia yra mažesnis nei buvo prieš tris metus, kai nežinomybės buvo žymiai daugiau. Taip pat pati euro zona per tris metus jau yra sustiprėjusi ir įrodžiusi savo tvarumą bei sugebėjimą spręsti problemas, tad „Grexit" rizikos atrodo kaip dar vienas, tačiau ne pats didžiausias, nelygumas problemų sprendimų kelyje.
Vis tik kapitalo rinkos itin nemėgsta, kai politikos vaidai pradeda veikti investicinę aplinką. Investuotojai pasinaudojo proga pasiimti per 2014 metus uždirbtus pelnus ir sumažinti portfelių riziką iškilus naujiems nesutarimams Graikijoje, todėl šis staigus kritimas labiau panašėja į korekciją, nei į krizės pradžią. Tikėtina, kad įtampos išliks rinkose visą sausio mėnesį iki pat Graikijos rinkimų, tačiau tokia situacija sudarys ir įdomių galimybių papildyti portfelius Europos vertybiniais popieriais.
Greičiausiai, teks tiesiog palaukti sausio pabaigos, kol 13 pagal dydį Europos sąjungos ekonomika vėl sklandžiau pradės spręsti savo problemas ir tai neturėtų išbalansuoti ES krypties į augimą. Graikija sudaro 1,4 proc. visos ES ekonomikos ir nesudaro didelio svorio bendrame katile. Didžiausia rizika slypi tame, jei Graikijos politikai vis tik imtųsi „Grexit" scenarijaus ir trauktųsi iš Euro zonos, tada tai galėtų tapti tam tikru užkratu, kuris galėtų paskatinti kalbas apie Ispanijos ir Italijos galimybes susigrąžinti savo valiutas bei nekonstruktyviai spręsti savo skolų problemas. Italijos ir Ispanijos ekonomikos bendrame ES BVP sudaro 20 proc., o tai jau keltų rimtesnių problemų.
Reikia tikėtis, kad politikai sugebės įveikti ambicijas ir pajudės reformų keliu nežalojant ant kojų bandančios atsistoti ES ekonomikos. Taip pat reikia prisiminti, kad būtent sausio mėnesį Europos centrinis bankas ketina pristatyti naują ekonomikos skatinimo programą, kuri kartu su mažėjančiomis energetikos kainomis gali palikti „Grexit" problemas šešėlyje. Vienaip ar kitaip laukia įdomus ir dinamiškas sausio mėnuo, kuris paveiks ne tik rinkose prekiaujančius investuotojus, bet ir ilgainiui suformuos tendencijas verslo ir dirbančiųjų žmonių gyvenimuose.