„Priešingai nei 2010-2012 m., dabar Graikija nėra tokia svarbi euro zonai. Anksčiau ji buvo tik viena iš galimai nukentėsiančių valstybių: buvo baiminamasi, kad jai kritus, pagalbos reikės portugalams, ispanams, airiams, italams ir labai dideli iššūkiai kils visai euro zonai“, - kalbėjo finansų grupės „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, dabar Ispanijos ekonomika atrodo neblogai, Portugalijos – irgi gana pažengusi į priekį, o Airija yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų. Be to, ir Graikijos ekonomika po ilgo laiko stabilizavosi ir ėmė augti.
„Dabar galbūt Prancūzija kelia nemažai galvos skausmo, tačiau, tikimybė maža, kad jie artimiausiu metu bankrutuotų ar susidurtų su labai didelėmis problemomis“, - mano Ž. Mauricas.
„Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas antrina, kad jeigu Graikija nuspręstų trauktis iš euro zonos, dabartinė situacija toli gražu neprimena krizės įkarščio 2010-2011 m.
„Situacija skiriasi iš esmės dėl dviejų faktorių: pietinių ir periferinių valstybių ekonominė situacija yra iš esmės geresnė, antra – egzistuoja Europos stabilumo mechanizmas, kuris padėtų suvaldyti kylančias problemas. Tai iš esmės ramina rinkas, nes, net jei graikai ir norėtų išstoti, šie neramumai neišplistų į kitas šalis“, - kalbėjo jis.
Kas vyksta Graikijoje
Tai, kas šiuo metu vyksta Graikijoje, anot ekonomistų, yra politinis spaudimas.
„Tai, kas dabar vyksta, yra politinis šantažas. Veikiausiai graikai nori išsiderėti geresnių sąlygų, kad būtų atidėti tam tikri šalies mokėjimai, sumažėtų palūkanos ir panašiai. Kita vertus, vokiečiai labai aiškiai duoda suprasti, kad graikai neturėtų tikėtis nuolaidų ir kraštutiniu atveju jie net galėtų iš euro zonos išstoti. Tai – taip pat daugiau politinė retorika“, - teigė R. Grajauskas.
Anot jo, jeigu Graikija, išrinkus kairiąją valdžią imtų nebeįgyvendinti savo įsipareigojimų troikai – Europos Komisijai (EK), Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir Europos centriniam bankui (ECB) – tuomet būtų galimybė stabdyti Graikijai teikiamą finansinę paramą.
Ekonomistas tokio įvykio tikimybę vertina kaip mažesnę nei 10 proc. ir pačiai Graikijai - katastrofišką.
Pasak jo, dabartinė politinė krizė Graikijoje yra finansinės krizės atgarsis. Ji pasireiškia tuo, kad šalyse yra aukštas nedarbo lygis, bet ekonomikos augimas – lėtas.
„Tai yra labai gera dirva populistams ateiti į valdžią ir kelia riziką. Priešingai nei JAV, Europoje retai kada skleidžiama žinutė, kad euro sistema yra gera ir dinamiška. Europos Sąjungos biurokratai nėra nei pakankamai aktyvūs, nei charizmatiški, kad remtų eurą, jais dažniausiai būna vietiniai lyderiai. Tačiau pastarieji paprastai nesėkmes suverčia euro zonai, o nuopelnus prisiima sau“, - pastebi Ž. Mauricas.
Ekonomistas sako, kad į valdžią atėję radikalai euro zonos šalyse gali kelti referendumo klausimą tema: ar verta likti euro zonoje, o galbūt - ir Europos Sąjungoje.
Poveikis Lietuvai
Kas lauktų Lietuvos, jei Graikija visgi nuspręstų trauktis iš euro zonos?
Anot R. Grajausko, jei Graikija išstotų, galimas poveikis Lietuvai ir kitoms ne senosioms euro zonos šalims narėms būtų pastebėtas.
DELFI skelbė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sulaukė kritikos po to, kai vienas savaitraštis paskelbė, jog ji yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu pirmalaikius rinkimus toje šalyje laimės ultrakairioji partija.
Savaitraštis „Der Spiegel“ citavo šaltinius vyriausybėje, kurie sakė, kad Berlynas laiko Graikijos pasitraukimą iš euro zonos „beveik neišvengiamu“, jeigu radikali kairioji partija „Syriza“ laimėtų rinkimus ir atsisakytų dabar Atėnų vykdomos griežto taupymo programos.
Tiek A.Merkel, tiek jos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pradeda svarstyti, kad Graikijos išėjimas iš vieningosios valiutos bloko būtų „suvaldomas“, rašė savaitraštis.
Graikijos parlamentas buvo paleistas trečiadienį, kai įstatymų leidėjai per tris balsavimus nesugebėjo susitarti, kas pakeis postą paliekantį prezidentą Karolį Papulijų. Pirmalaikiai rinkimai turės vykti sausio 25 dieną. Apklausos rodo, kad „Syriza“ šiuo metu yra populiariausia partija.
Teoriškai nėra numatytas joks mechanizmas, leidžiantis euro zonos šalims atsisakyti vieningosios ES valiutos. Berlyne keliama prielaida, kad Graikija gali nuspręsti nebesilaikyti savo įsipareigojimų pagal finansinio gelbėjimo planą, todėl Europos centrinis bankas (ECB) būtų priverstas nutraukti Graikijos bankų refinansavimą ir įtikinti Atėnus iš naujo įvesti drachmą.