Nuo rugpjūčio 7 dienos Rusija uždraudė importuoti vaisius iš įvairių šalių, parėmusių sankcijas, įskaitant Lenkiją, kuri buvo aktyvi Rusijos veiksmų Ukrainoje kritikė. Toks draudimas turėjo realią įtaką: Lenkija yra didžiausia obuolių eksportuotoja pasaulyje, praėjusiais metais pardavusi Rusijai obuolių už daugiau kaip 380 mln. dolerių (1,026 mlrd. Lt), rodo Tarptautinio prekybos centro duomenys.
Kol Lenkijos obuolių augintojai kenčia, importo draudimas suteikė neeilinę progą pasipelnyti senam Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugui.
Po dienos, kai Rusija uždraudė lenkiškus obuolius, Genadijus Timčenka, susikrovęs turtus iš prekybos nafta V. Putino valdymo metais, įteikė paraišką įsigyti nemažą dalį vieno didžiausių Rusijos obuolių augintojų akcijų. Jo investicinei bendrovei „Volga Group“ dabar priklauso 40 proc. „Alma Holding“, turinčios vaismedžių sodus Pietų Rusijos Krasnodaro regione, akcijų, rašo „The Moscow Times“.
62 metų G. Timčenkai tai yra proga tiek pasipelnyti iš rinkos, kuriai staiga prireikė vietinių obuolių, tiek palaikyti Rusiją Vakarų sankcijų akivaizdoje. Jis pats šią investiciją traktuoja kaip patriotinį veiksmą ir paramos V. Putinui, kurį pažįsta nuo 1990 metų, įrodymą. Be to, tai demonstruoja panieką JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, paskelbtoms dėl Rusijos kišimosi į Ukrainos reikalus.
„Tai mūsų pirmosios akcijos žemės ūkyje. Esu tikras, kad jos papaildys „Volgos“ iniciatyvų portfelį stiprinant maisto saugumą, - savo pranešime spalio mėnesį rašė G. Timčenka. – Man tai reiškia ne tik verslą. Tai dalis mano grupės socialinės misijos“.
Šis sandėris taip pat suteikė progą asmeninei grąžai. Kovo mėnesį, bausdamas Maskvą dėl veiksmų Ukrainoje, Jungtinių Valstijų iždas įtraukė G. Timčenką tarp „Rusijos vadovybės vidaus rato asmenų“, kuriems taikomos sankcijos.
Tokia investicija liudija, kad V. Putino aplinkos asmenys gali pelnytis iš sankcijų, kurios, kaip tikėjosi Vakarai, turėjo paskatinti juos įtikinti Kremlių pakeisti savo taktiką Ukrainos atžvilgiu. Nors smukus naftos kainoms ir rublio kursui, išoriniai investuotojai išsigando, tokie V. Putino sąjungininkai kaip G. Timčenka turi daug pinigų ir trokšta sustiprinti savo gniaužtus Rusijos ekonomikai. Nikolajus Šamalovas, dar vienas senas V. Putino sąjungininkas, neseniai taip pat investavo į žemės ūkį.
Buvęs Rusijos energetikos viceministras ir dabartinė opozicijos figūra Vladimiras Milovas teigė, kad V. Putino sąjungininkai moka naudotis „nišomis“, kurias sukuria vyriausybė.
„Jeigu pažvelgsite į tokių asmenų kaip G. Timčenka modelį, pamatysite, kad jie visuomet elgėsi panašiai“, - sakė jis. G. Timčenka anksčiau neigė, kad V. Putinas padėjo jam susikrauti savo turtus. V. Putinas savo ruožtu tvirtino, kad G. Timčenkai nereikia jo pagalbos.
Kinija, Serbija ir Azerbaidžanas padidino eksporto apimtis į Rusiją, kad užpildytų maisto produktų trūkumą, kurį sukėlė V. Putino draudimas importuoti maistą iš sankcijas Maskvai remiančių šalių. Tačiau Rusijos ūkininkai ir investuotojai vis dar mato progą išnaudoti vieną iš kelių vis dar klestinčių pramonės šakų.
Tai jie gali daryti, padedami Kremliaus. Kai buvo paskelbtas draudimas importuoti vaisius ir kitus maisto produktus iš užsienio, Rusijos vyriausybė pranešė padidinsianti išlaidas žemės ūkiui, kad sumažintų šalies priklausomybę nuo importo. Per penkerius metus valstybės paramą žemės ūkiui ji ketina padidinti 30 proc. iki 1,76 trln. rublių (maždaug 83,7 mlrd. Lt).
Rusijos žemės ūkio ministerija nurodė, kad šiai pramonės šakai papildomai reikia dar 8,1 mlrd. dolerių (21,8 mlrd. Lt) iš valstybės biudžeto, kad būtų įgyvendintas V. Putino siekis sumažinti šalies priklausomybę nuo priešiškų Vakarų ir užtikrinti jos ekonominį savarankiškumą.
„Mes tikime, kad turime galimybių šimtu procentų pakeisti importą vietine produkcija“, - sakė Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Anatolijus Kucenka. Jis pažymėjo, kad vartotojai šį poveikį turėtų pajusti per dvejus ar trejus metus.
