Racionalių priežasčių lėtesniam vartojimo augimui pastaruoju metu nebuvo daug. Situacija darbo rinkoje ir toliau gerėjo – trečiąjį ketvirtį nedarbas nukrito iki 9,1 proc. ir tai buvo žemiausias lygio nuo 2008 m. Realus darbo užmokesčio augimas pašalinus infliacijos įtaką siekė „sveikus“ 4,6 procentus. Krentančios kuro bei dujų kainos atlaisvino papildomų lėšų, kurias namų ūkiai galėjo skirti kitų prekių ir paslaugų vartojimui. Dosnūs šiemet buvo ir emigrantai – jų perlaidos į Lietuvą 2014 m. greičiausiai vėl pasiekė naujas aukštumas. Vien per pirmuosius tris ketvirčius užsienio šalyse dirbantys lietuviai į gimtinę atsiuntė 4,2 mlrd. litų - net 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taigi sulėtėjusį augimą trečiąjį ketvirtį greičiausiai lėmė dėl išaugusios geopolitinės įtampos smukęs vartotojų pasitikėjimas. Tikėtina, kad išaugus neapibrėžtumui vartotojai didino taupymo normą ir tai turėjo neigiamos įtakos vartojimo augimo tempui.
Visgi metų pabaigoje gyventojai plačiau atvėrė savo pinigines ir vėl aktyviau didino vartojimą. Apie tai signalizuoja mažmeninės prekybos duomenys – spalio ir lapkričio mėnesiais mažmeninės prekybos įmonių apyvarta buvo 5,8 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sparčiausiai minėtuoju laikotarpiu augo mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis (9 proc.) - ypač prekyba garso ir vaizdo įranga, laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais bei užsakomasis pardavimas paštu bei internetu. Nors mažmeninė prekyba drabužiais jau viršija prieš krizę pasiektą lygį, šių prekių pardavimai ir toliau išlaikė spartų augimo tempą. Spartus ne pirmo būtinumo bei prabangos prekių pardavimų augimas signalizuoja tai, jog lietuviai geriau vertino savo finansines galimybes ir jautėsi saugiau dėl savo ekonominės padėties.
Tikėtina, kad panaši spartesnio vartojimo augimo tendencija išsilaikė ir gruodžio mėnesį. Prieš euro įvedimą gyventojai greičiausiai buvo linkę išleisti grynuosius pinigus, laikomus litais, tad tikėtina, jog suplanuotų pirkinių neatidėjo ateinantiems metams, galbūt artimuosius pamalonino dosnesnėmis dovanomis bei po ilgo atidėliojimo įsigijo brangesnes ilgalaikio vartojimo prekes. Nepagrįsta baimė, jog nuo kitų metų pradžios įvedus eurą kainos šoktelės į viršų, taip pat galėjo būti svarbiu veiksniu, skatinusiu kai kuriuos gyventojus apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis. Be to, namų ūkius drąsiau didinti vartojimui skiriamas išlaidas galėjo paskatinti jau trečią mėnesį iš eilės gerėjantys vartotojų lūkesčiai.
Tačiau ar galime spartaus vartojimo augimo tikėtis ir ateinančiais metais? Remiantis jau eurą įsivedusių kaimyninių šalių patirtimi, kitų metų pradžioje tikėtinas šiek tiek lėtesnis vartojimo augimas – gyventojai gali laikinai apriboti vartojimą iki kol priras prie naujos valiutos, įsitikins, jog prekės ir paslaugos perskaičiavus kainas iš litų į eurus nepabrango, įpras pajamas ir išlaidas planuoti nauja valiuta.
Visgi kitąmet vartojimo augimas priklausys ir nuo geopolitinės situacijos – Rusijos ir Ukrainos konflikto paaštrėjimas ar Lietuvos santykių su Rusija pablogėjimas turėtų neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui, ir tai lemtų lėtesnį namų ūkių vartojimo augimą. Svarbi bus ir pagrindinių prekybos partnerių ekonominė situacija – galima gili Rusijos ekonomikos recesija bei pablogėjusios kitų Baltijos šalių ekonominės perspektyvos turėtų neigiamos įtakos ir darbo vietų kūrimui, atlyginimų augimui – taigi ir namų ūkių vartojimui Lietuvoje. Aišku viena – kitąmet mūsų laukia ne mažiau iššūkių ir neapibrėžtumų nei 2014 metais, o didesnio ekonominio proveržio ir namų ūkių klestėjimo teks palaukti.