Šiandieniniame bankų pasaulyje siekiama tvirtų, stabilų ir nuspėjamų sprendimų. Tad per naktį 6,5 proc. išaugusi palūkanų norma rodo, kad situacija yra labai prasta. Taip iš tiesų ir yra: krizė Rusijoje, kurios daugelis baiminosi, jau tapo realybe ir Maskva beveik apimta panikos. Rusai tikrai turi dėl ko nerimauti – kitąmet laukia mirtinas recesijos ir hiperinfliacijos derinys.

Daugelis Rusijos nelaimių susijusios su užsieniu. Šalis yra smarkiai priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto. Angliavandeniliai sudaro daugiau nei pusę šalies biudžeto ir du trečdalius eksporto. Valstybė yra ne tik daugelio naftos ar dujų kompanijų dalininkė, bet ir turi netiesioginių ryšių su šiomis kompanijomis, kurias finansuoja valstybės remiami bankai. Naftos kaina per pastaruosius šešis mėnesius sumažėjo beveik perpus ir praėjusią savaitę pasiekė žemiausią lygį nuo finansinės krizės.

Kita didelė Rusijos problema – jos pradėtas karas Ukrainoje. JAV ir ES daugeliui Rusijos įmonių paskelbė sankcijas. Panašu, kad konfliktas tęsis, o tai gali reikšti ir tolesnes sankcijas, kurios bus dar griežtesnės.

Krizė tampa visa apimanti. Tokio rublio smukimo šalis nebuvo patyrusi nuo 1998 m. krizės. Rusijos centrinio banko vykdomos intervencijos rublio nuvertėjimo sustabdyti nepadėjo.

Krizės pagreičio kaltininkas neaiškus. Vienas jų – valstybės kontroliuojamų energijos milžinių, tokių kaip „Gazprom“ ir „Rosneft“, finansai. Optimistams tai gali atrodyti patikimas dolerių šaltinis. Tačiau „Rosneft“ turi didžiulių užsienio skolų. Kompanijai buvo leista išplatinti didžiausią šalies istorijoje obligacijų emisiją. Šis faktas kai kam reiškia nerimą keliančią vyriausybės ir kompanijos skolų samplaiką, kuri 2015 m. atneš dar daugiau negerovių.

Atrodo, kad skolų problema kitais metais tik gilės. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard&Poor‘s“ ir „Fitch“ jau kurį laiką Rusijai pateikia pesimistines prognozes. Centrinio banko prognozė dėl BVP kritimo 4,5 proc. 2015 m. yra neišvengiamybė. Jei skola būtų nurašyta, Rusijos investicijų bazė susitrauktų. Glaudžios valstybės sąsajos su Rusijos įmonėmis reiškia, kad Kremlius gali įgyti daugiau nei 614 milijardų dolerių (1,7222 trln. litų) vertės bankų ir kitų įmonių išorės skolą.

Rusija reikia galimybių, galinčių sustabdyti rublio kritimą. Vienas radikaliausių ėjimų būtų valiutų kontrolė: Kremlius apribotų galimybę keisti rublius į tvirtą valiutą.

Net jei Rusija ir sugebėtų primesti valiutų kontrolę, 2015 m. šaliai bus nuožmūs. Grėsmingą kainų augimą lydi dar didesnį nerimą keliantis reiškinys: Rusijos parduotuvių savininkai ėmė kasdien nustatinėti vis kitas kainas. Mažiau nei prieš dvi savaites vieną JAV dolerį buvo galima įsigyti už 52 rublius, gruodžio 16 d. tam jau reikėjo nuo 70 iki 80 rublių. Parduotuvės, siekdamos išsaugoti savo pajamas, kelia kainas, kad galėtų kompensuoti nuostolius.

Tai paaiškina, kodėl rusai praranda tikėjimą savo valiuta: Maskvos gatvėse kalbama tik apie krizę. Bankai riboja parduodamų dolerių ir eurų kiekį. Susitraukusi ekonomika, dėl infliacijos kritusios pajamos, didžiulis palūkanų normos augimas reiškia, kad Rusijos negandos tik įsibėgėja.