Pirkėjai skundėsi, kad kai kurios prekės pastarosiomis savaitėmis pabrango nuo 20 iki 50 proc., o pastarąją parą kainos ėmė žaibiškai didėti, rašo thedailybeast.com.
Ar Maskva yra parengusi planą, kaip išeiti iš krizės? Veikiausiai ne.
Fiksuotas pajamas ir pensiją gaunantys žmonės pirmi pajus sunkumus. „Mano mėgstamame prekybos centre „Auchan“ kainos didėja kiekvieną, o mano atlyginimas nesikeičia, tai reiškia, kad sulig kiekviena diena vis labiau skurstu“, – sakė buhalterė Irina Smirnova.
Ji matė, kaip keitėsi kainos – vasarą lašišos kilogramas kainavo 300 rublių (12,49 Lt), dabar kainuoja 600 rublių (25 Lt). Net vietinė vištiena kainuoja daugiau nei vasarą, skundėsi I. Smirnova ir kita pirkėja. Vos prieš kelis mėnesius vištos kilogramas vidutiniškai kainavo 110 rublių (4,58 Lt), o pirmadienį – 130 rublių (5,41 Lt). Kas žino, kokios kainos bus rytoj?
Norintys atgaivinti Tarybų Sąjungą ne tik už Rusijos sienų, bet ir savo šalyje, turėtų suvokti, kad esminis skirtumas tarp tų laikų ir dabarties – kad dabar viskas Rusijoje susieta su Vakarų valiuta, infliacija kerta per kiekvieną kišenę.
Neseniai duotame interviu laikraščiui „Vedomosti“ banko „Sberbank CIB“ analitikas Vladimiras Paniušinas teigė, jog esminis elementas, reikalingas sumažinti įtampą, būtų rublių supirkimas. Jis stebisi, kad Centrinis bankas šito nesuprato. Na o antradienį po pietų, kai rublis nuvertėjo iki 80 rublių už dolerių, Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina pasakė: „Turime išmokti gyventi naujoje zonoje ir labiau kliautis savais finansų šaltiniais.“
Eiliniam rusui E. Nabiulinos pareiškimas turėtų skambėti, „įpraskite (prie minties), kad kitais metais būsite mažiausiai dvigubai neturtingesni nei buvote prieš Krymo aneksiją“, sako politikas, ekonomikos profesorius Vladimiras Ryžkovas.
„Dabar Rusijai neužtenka dolerių sumokėti milijardams banko skolų. Mokėti reikės prieš Naujuosius metus. Ateinančiais metais kainos toliau didės. Dauguma vaistų, kurių didžioji dalis yra importuojami, dvigubai pabrangs, kaip ir elektroniniai prietaisai – šaldytuvai, išmanieji telefonai „iPhone“, kompiuteriai ir pan.“, – sakė V. Ryžkovas.
V. Ryžkovo teigimu, pernai kovą, prieš „Centrui“ (kaip rusai vadina prezidentą V. Putiną) nusprendžiant aneksuoti Krymą ir paremti separatistų judėjimą Donbase, niekas Kremliuje neturėjo aiškios vizijos apie griežtas Europos Sąjungos ir JAV sankcijas, kurios galėtų būti pritaikytos Rusijai, kaip konflikto rezultatas. Ir niekas nesitikėjo, kad naftos kainos taip greitai ims mažėti.
Metų pradžioje barelis naftos kainavo 100 dolerių (277 Lt), šiandien reikia džiaugtis, jei pakyla iki 60 dolerių (166 Lt) už barelį. Naftos eksportas sudaro beveik 70 proc. Rusijos pajamų užsienio valiuta ir beveik 50 proc. metinio biudžeto.
Dar pernai kovą Rusija buvo stabili, turtinga valstybė, maudėsi milijarduose dolerių už naftą, bet Kremlius iššvaistė tuos pinigus beprasmiam karui Donbase, sakė V. Ryžkovas.
Trapi, su naftos kainomis susijusi ekonomika dabar tarsi metalo detektoriaus adatėlė tikrina – tiesa ar melas Kremliaus pažadai, kad viskas bus gerai.
Antradienį vos per kelias valandas dolerio kaina svyravo nuo 64 iki 80 rublių už dolerį, paskui nusistovėjo ties 68 rubliais už dolerį. Prabangūs Maskvos butikai užsidarė, nes pardavėjai nežinojo, kokias kainas dėti. Didžiausia Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“, kurioje dirba beveik pusė milijono šalies žmonių, ėmė galvoti 15 – 25 proc. sumažinti darbuotojų, pranešė „Interfax“. Paskutinį kartą „Gazprom“ mažino darbuotojų per 2008 m. krizę.
Regis, 2014–2015 m. krizę ilgai prisimins.
