„Manau, visi suprantame, kad svarbiausias klausimas šiandien - (…) kokioje padėtyje yra ekonomika, nacionalinė valiuta“, - galų gale apie rublį prabilo V. Putinas, pažadėdamas tai apibendrinti keliais sakiniais.

Kaltųjų paieškas jis pradėjo nuo užsienio.

„Žinoma, šiandienė situacija išprovokuota pirmiausiai išorinių faktorių, tačiau ją lėmė ir tai, ką mes planavome ir ko nepadarėme“, - Vakarus, kaip ir galima buvo tikėtis, kaltino V. Putinas.

„Verslas investavo ten, kur galėjo gauti maksimalų pelną - šiandien situacija pasikeitė", - situacijos rimtumą pripažino Rusijos prezidentas.

Rusijos lyderis neslėpė, kad naftos kainos kerta per ekonomiką. Vis dėlto jis čia pat išreiškė palaikymą Dmitrijui Medvedevui, kurio galvą kai kurie apžvalgininkai jau regi ant ešafoto.

„Ir centrinis bankas, ir vyriausybė dabartinėje situacijoje imasi adekvačių priemonių“, - pareiškė V. Putinas.

Rusijos prezidentas neatmetė, kad padėtis dar gali blogėti, tačiau žadėjo, kad visi „planiniai rodikliai“ socialiniame sektoriuje – pensijos, biudžetininkų algos ir t.t. - bus išlaikytas.

„Žinoma, jei situacija toliau nepalankiai rutuliosis, reikės imtis korekcijų“, - sakė jis.

Rusijos prezidentas taip pat įvardijo, kiek gali tęstis blogi laikai šalies ekonomikai. Anot jo, blogiausias scenarijus – dveji metai.

„Po to augimas neišvengiamas“, - tikino jis. Nes, pasak jo, pasaulinė ekonomika auga ir Rusija negali likti nuošalyje.

Neišsakė kritikos centriniam bankui

V. Putinas tikino, esą centrinio banko ir vyriausybės rezervai pakankami, o jų švaistyti vėjais neketinama.

Čia jis pareiškė, esą tuo spaudos konferenciją būtų galima ir baigti. Žinoma, tai toli gražu nebuvo pabaiga.

Pirmas klausimas iš salės – apie „gilią valiutos krizę“. Žurnalistas taip pat klausė, ar su valiutos krize šalis patirs ir ekonominį sukrėtimą.

V. Putinas čia pat patikino, kad dveji metai – blogiausias scenarijus. „Situacija gali pradėti taisytis anksčiau“, - sakė politikas.

Nuo kritikos centriniam bankui ir vyriausybei jis toliau susilaikė – tik užsiminė, kad reikalingas operatyvumas.

„Šiaip ar taip – kuo grįstas mano optimizmas – ekonomika prisitaikys prie gyvenimo ir sąlygų esant žemoms energetikos išteklių kainoms“, - tikino V. Putinas.

Anot jo, naftos kaina Rusijai gali būti žema „tiek, kiek nori“.

Kalbėdamas apie kritiką centriniam bankui, V. Putinas mestelėjo akmenėlį į D. Medvedevo daržą. Tiesa, ne itin skausmingą. „Bet ir vyriausybė neturi pamiršti savo atsakomybės“, - sakė V. Putinas.

Pasak jo, Rusijos vyriausybė turi jungtis į kovą su infliacija. „Reikia dirbti kasdien, kas savaitę. Susitikinėti su rinkos dalyviais, su prekybos kompanijomis“, - užduotis vardijo V. Putinas.

Ko reikia Rusijai

V. Putinas, atsakydamas į klausimus, ko dabar reikia Rusijai teigė, kad reikia kapitalo apsaugos ir regionų vystymo.

„Reikia kapitalo apsaugos - reikia nustoti su teisėsaugos pagalba vaikytis kapitalą. Gaivinti regionus. Ar mes tai darome? Taip, darome. Savo metiniame pranešime kalbėjau apie mokesčių lengvatas keturiems metams, lengvatos smulkiam verslui – mes tai darome“, - teigė Rusijos prezidentas.

Pasak V. Putino, būtina įvykdyti ekonomikos diversifikavimą, nes prieš tai buvo investuojama į naftos, chemijos ir kt. pramonės šakas, užmirštant kitas – vyriausybės užduotis yra pakeisti kryptį.

Iš salės nuskambėjo tiesus klausimas, ar tai, kas dabar vyksta su Rusija, nėra mokestis už Krymą.

„Ne, tai ne mokestis už Krymą. Tai mūsų noras išsaugoti save kaip valstybę, kaip civilizaciją“, - teigė V. Putinas.

Pasak jo, tik apie 25-30 proc. Rusijos problemų kyla dėl sankcijų. Esą esmė – pasaulio nusistatymas prieš Rusiją. V. Putinas prisiminė Sočio olimpiadą, kurią, pasak jo, buvo stengiamasi diskredituoti visomis priemonėmis.

„Jei mes norime išlikti, tai turime kovoti. Ar mes norime visą tai praeiti, ar pasiduoti – štai koks pasirinkimas“, - baigdamas atsakyti į klausimą teigė V. Putinas.

Rublio kurso nefiksuos

Kalbėdamas apie Europos šalis, jis tikino, esą joms reikalingas patikimas Rusiškų energetikos resursų tiekimas „be tranzito rizikų“, taip turbūt užsimindamas apie Ukrainą apeinančių dujotiekių projektus. „Nenori – nereikia“, - apie Europos valstybes atsiliepė V. Putinas.

„Pigiau ir patikimiau nei Rusija – nėra. Ir artimiausioje perspektyvoje nenusimato“, - pridūrė jis.

Paklaustas, ar Centrinis šalies bankas nesiruošia fiksuoti rublio kurso, V. Putinas teigė, kad tokių veiksmų neplanuojama imtis.

„Ukraina tai bandė – nepavyko. <...> Todėl Centrinis bankas neplanuoja nei fiksuoti rublio kurso, nei imtis kitų jų minėtų priemonių (devalvacijos)“, - teigė Rusijos prezidentas.

Spekuliantų sąmokslu kaltinti Rusijos lyderis nelinkęs.

„Tai gali būti užsieniečiai, valiutų rinkos dalyviai, visokie fondai. (…) Tai gali būti ir mūsų kompanijos. Ir tai visiškai atitinka sąlygas bet kokioje rinkos ekonomikoje“, - sakė V. Putinas.

V. Putinas sulaukė ir klausimo, ar galimas draudimas į Rusiją importuoti užsienietiškus automobilius, kurių tiekimas jau dabar buksuoja dėl rublio kurso svyravimų.

„Kai susidūrėme su sankcijų ekscesais, pradėjome vyriausybėje galvoti, kaip atsakyti. Vienas iš variantų buvo draudimas įvežti ir naujas, ir naudotas mašinas“, - sakė V. Putinas, pridurdamas, kad dabartinis rublio kursas reiškia, jog tam nėra jokios prasmės.

Naujas dujų srautas gali eiti per Turkiją, Makedoniją, Serbiją iki Austrijos, sprendimas priklauso nuo ES, sako Putinas

Rusijos anonsuoto dujų centro prie Turkijos ir Graikijos sienos likimas priklauso nuo Europos pozicijos, spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Ar galimas europinis centras? Tai ne nuo mūsų priklauso – tai priklauso nuo mūsų partnerių Europoje. Klausimas tas, kad pigesnio ir patikimesnio (dalyko) už tiekimą iš Rusijos nėra ir artimiausiu metu nenusimato“, – sakė jis.

V.Putinas pridūrė, kad gamtinių dujų centras iš Turkijos paskui gali būti nukreiptas per Graikiją, Makedoniją, Serbiją, Vengriją iki austrų Baumgarteno miesto.

„Ar partneriai Europoje nori turėti pastovų, garantuotą, absoliučiai aiškų tiekimą? Puiku. Tada galima nutiesti vamzdį per Graikiją į Makedoniją, į tą pačią Serbiją, vėl ateiti į Baumgarteną“, – sakė jis.

Kaip buvo pranešta, dujų centras Baumgartene buvo laikomas galiniu atšaukto projekto „South Stream“ tašku pagal paskutinę jo konfigūraciją.

Kalbėdamas apie naują projektą dėl dujotiekio jūra iš Rusijos į Turkiją, kuris pakeitė „South Stream“, V.Putinas pažymėjo, kad tas dujotiekis yra skirtas ir Turkijos rinkai.

„Turkijos ekonomika auga, jai reikia papildomų resursų. O mes, ką, atsisakinėsime? Mes su jais turime visus susitarimus, susijusius su kainų formule ir pristatymo grafiku. Žinoma, kad mes parduosime jiems dujas, kurių jiems prireiks“, – patikino V.Putinas.

Baigdamas spaudos konferenciją, V. Putinas vėl pasisakė apie krentančias naftos kainas. Esą anksčiau ar vėliau įvyks „planinis“ energijos išteklių brangimas, o Rusija iš dabartinės situacijos išeis dar stipresnė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (459)