„Iš pradžių būna hipertrofuota rinkos reakcija, kursas smunka visiškai pralenkdamas bet kokias racionalias ribas, bet vėliau, kai racionalumo atsiranda daugiau“, – sako SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tačiau, pasak jo, nors nuo šiol investicijos į Rusijos rublį bus patrauklesnės, Rusijos cetrinis bankas „užgniaužė bet kokias ekonomikos augimo galimybes“.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia turintis prastų žinių apie situaciją Rytų Ukrainoje, dėl kurios Rusijai ir pritaikytos krachą pradėjusios ekonominės sankcijos.
Pokalbis su G. Nausėda bei L. Linkevičiumi – Laidoje „Dėmesio centre“.
– Pone Nausėda, gal jūs galite plačiau pakomentuoti situaciją su Rusijos rubliu, centrinio banko veiksmus ir kaip situacija galėtų klostytis toliau?
– Rusijos centrinis bankas ėmėsi tokių drastiškų žingsnių pakelti bazinę palūkanų normą vos ne dvigubai – nuo 10,5 iki 17 proc. Tokie veiksmai daromi ne iš gero gyvenimo. Kaip žinote Rusijos centrinis bankas iki tol bent 5 ar 6 kartus buvo kėlęs palūkanų normas po procentą, po pusantro procento. Tai jokio įspūdžio valiutų rinkai nepadarė. Rublis kaip silpnėjo taip silpnėjo. Todėl, matyt, buvo nuspręsta kirsti iš peties ir pamėginti atstatyti investuotojų pasitikėjimą. Tačiau, man atrodo, šis žingsnis išgąsdino investuotojus, nes tai parodo, kad pati Rusijos valdžia jau puola į paniką. Nors teoriškai, „vadovėliškai“ tai turbūt buvo teisingas sprendimas.
– O ką iš principo reiškia palūkanų normos kėlimas?
– Tai yra mėginimas rublį padaryti patrauklesniu investavimui. Kitaip tariant, pakeliant palūkanų normų lygį šalyje investuotojai gali tikėtis didesnės grąžos investuodami į vertybinius popierius ir t.t.
Bet tie, kurie vertybinius popierius buvo įsigiję anksčiau su mažesnėmis palūkanomis, puolė juos pardavinėti, sukeldami ir skolos vertybinių popierių nuosmukį. Aš jau nekalbu apie tai, kad neigiamai sureagavo praktiškai visi ekonominiai indikatoriai.
Svarbiausia tai, kad jeigu per savo metinę kalbą Prezidentas V. Putinas kalbėjo apie kažkokius neaiškius spekuliantus, kurie veikia prieš rublį, tai po tokio sprendimo šią savaitę atrodo, kad visa Rusija tapo spekuliuojančia, nes visi gyventojai puolė į valiutos keityklas ir siekia atsikratyti rublio. Rusai stengiasi arba konvertuoti pinigus, arba juos investuoti perkant ilgalaikio vartojimo reikmenis: elektroniką, buities prietaisus, vien tik tai tam, kad greičiau galėtų išleisti mediniais tampančius rublius.
– Rusijos premjeras D. Medvedevas trečiadienį surengė spaudos konferenciją ir pasakė, kad Rusija problemas išspręs, nes jos rezervai yra pakankami ilgalaikiam ekonomikos stimuliavimui. Tai kas toliau?
Maža to, kuo ilgiau Rusija gyvens be aiškaus veiksmų plano, tuo labiau investuotojai nusivils ir nebematys perspektyvų šioje šalyje. Džiaugtis dėl to tikrai nėra priežasties. Man ir, manau, daugeliui žmonių nuo tokios situacijos tik daug neramiau darosi gyventi. Jeigu Rusija bus įspausta į kampą, o ES ir JAV sankcijos dar labiau sugriežtės, tai prognozuoti šios šalies veiksmus jau gali būti nebeįmanoma.
– Ministre, ką tik grįžote iš užsienio reikalų ministrų tarybos. Kokios yra nuotaikos? Ko galima tikėtis artimiausiu metu?
– Mes pradėjome rytą neformaliu susitikimu su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir tam skyrėme pusantros valandos. Išgirdome naujausią informaciją ir vertinimus kas vyksta Ukrainoje. Tai kažkiek skyrėsi nuo tų įsivaizduojamų pagerėjimo signalų. Buvo aiškiai pasakyta, kad paliaubos nevyksta, kad teroristai vis dar tebėra remiami.
– Ar gali būti naujos sankcijos Rusijai?
– Nemanau, kad galima tikėtis naujų sankcijų. Matote, naujoms sankcijoms reikia visų narių sutarimo, o jo, manau, nebūtų. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad Rusija, ko gero, taip pat turi planą gal ne sugraudinti Vakarų, bet šiek tiek pagąsdinti – jeigu mus įstumsite į kampą, tai mes už save neatsakome. Juk buvo tokių pareiškimų, kad Rusija turi teisę Kryme dislokuoti branduolinį ginklą. Tokie pareiškimai, žinoma, ne vieną Vakarų politiką verčia suabejoti, ar verta toliau spausti Rusiją. Todėl į viską reikia žiūrėti labai subalansuotai. Niekas nenori žlugdyti Rusijos. Mes tikimės, kad pačioje Rusijoje atsiras kiek drąsesnių balsų, kurie pakoreguos politikos kursą. Jeigu Rusijos politika tikrai pradėtų keistis ir tai matytųsi veiksmais, manau, Rusija tikrai galėtų tikėtis sankcijų sušvelninimo. Pati Rusija tai supranta.
– Antradienį rublio kritimas turbūt sukėlė per didelius lūkesčius tiems, kurie tikėjosi visiško Rusijos ekonomikos kracho. Trečiadienį situacija buvo šiek tiek stabilizuota pakėlus palūkanų normas, bet kiek tai gali tęstis?
G. Nausėda: visada, kai vyksta kažkoks nuopuolis valiutos kurso, nebūna taip, kad jis vyktų tik į vieną pusę. Žinoma, iš pradžių būna hipertrofuota rinkos reakcija, kursas smunka visiškai pralenkdamas bet kokias racionalias ribas, bet vėliau, kai racionalumo atsiranda daugiau, kursas grįžta į ankstesnį lygį ar bent kiek pakyla.
Bazinių palūkanų normų didinimas, žinoma, nėra stebuklingas vaistas. Jis toli gražu neįtikina, kad nuo šiol investicijos į Rusijos rublį bus patrauklesnės. Antra, jis užgniaužia bet kokias ekonomikos augimo galimybes.
Ką reiškia 17 proc. bazinė palūkanų norma Rusijoje? Pirmiausia tai reiškia, kad palūkanų norma, net nustatoma centrinio banko, jau yra gerokai didesnė negu infliacija, kuri Rusijoje šiuo metu yra apie 10 proc. Reiškia, imantysis kreditą moka 7 proc. realiąją palūkanų normą, tačiau kaip paskolos gavėjas iš komercinio banko jūs Rusijoje niekur negausite paskolos už 17 proc. Jūs geriausiu atveju gausite dvigubai brangesnę paskolą už 30–35 proc. palūkanas. Klausimas, kiek šiuo metu Rusijos įmonių gali skolintis tokiomis palūkanomis? Tai yra baisios palūkanos, kurios užmuša bet kokį norą investuoti į gamybos plėtrą, į naujas technologijas. O viltis ir buvo būtent tokia, kad nuvertinus rublį būtų galima pasiekti didesnį Rusijos ūkio konkurencingumą.
– Girdime iš paprastų Rusijos piliečių, kad brangsta net duona, paprasčiausios kasdienio vartojimo prekės brangsta. Tai yra aiškiai suvokiama, kyla nepasitenkinimas. Atsisakyti valdžios Rusijoje, akivaizdu, niekas nenori, bet išspręsti ekonominių problemų taip pat nesugebama. Kas toliau – karas? Su kuo?
Žinoma, bus stengiamasi lyderiams išsaugoti veidą, kad jie niekada neklysta ir negali klysti iš principo, bet tikrai manau, kad bus bandoma kažką koreguoti ir švelninti situaciją.
G. Nausėda: Drama turbūt yra tai, kad šiandien net ir atšaukus sankcijas sugrąžinti viską į tą tašką, kuriame buvo Rusija, jau yra neįmanoma. Rusijos ekonomika, net ir atšaukus sankcijas, manau, patirtų recesiją bet kuriuo atveju. Dabar mes kalbame tik apie recesijos gilumą 2015 m. Kai baigsis ta pirkimo euforija, nebebus pinigų. Kas tada bus su vartojimu? Vartojimą ištiks krachas ir tai gali atsitikti jau pirmaisiais kitų metų mėnesiais.
