Rusijos 1998-ųjų metų krizė ir galiausiai paskelbtas valstybės nemokumas Lietuvoje atsimenamas miglotai: tuomet itin skaudžiai Lietuvoje nukentėjo bankai, turėję Rusijos obligacijų, tai – dabar nebeegzistuojantys „Snoras“ ir „Hermis”, verslas, praradęs rinkų, o galiausiai – gyventojai netekę santaupų.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad tarp situacijos 1998-aisiais ir dabar yra panašumų.

„Kalbėti apie Rusijos nemokumą kol kas dar ankstoka, nes Rusija turi nedidelę valstybės skolą ir nemažų užsienio rezervų, tačiau padėtis valiutų rinkoje į 1998-uosius yra panaši. Nors nominaliai rublis nenuvertėjo tiek, kiek jis nuvertėjo 1998 m., tiksliau, tuo metu buvo kita valiutos kurso sistema, jis tiesiog buvo devalvuotas keletą kartų (per 1998 m. krizę buvo paskelbta, kad atsisakoma stabilaus rublio kurso dolerio atžvilgiu – DELFI). Dabartiniai panikos arba užsienio valiutos trūkumo reiškiniai Rusijoje yra tokie pat kaip 1998-aisiais“, - mano G. Nausėda.

Ekonomistas paaiškina, kad jei 1998 m. devalvacija padėjo „išleisti garą“ ir normalizuoti situaciją, šįkart situacija daug sudėtingesnė - dėl sankcijų šalis beveik prarado prieigą prie tarptautinio kapitalo.

Gitanas Nausėda

„Veikia ne ekonomika, o politiniai sprendimai. Rusija be galimybės pasiskolinti tampa plaukiku vandenyno viduryje, prie kurio net arti neplaukia gelbėjimo valtis ir lieka kapanotis vienai“, - palygina G. Nausėda.

Paprastai su problemomis susiduriančios valstybės gali kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą ir jam pateikti savo ekonomikos stabilizavimo planą – jei jis atrodo įtikinamas, mainais už plano įgyvendinimą valstybei yra teikiamos lengvatinės paskolos.

Rusijai neturint galimybės skolintis, lieka galimybė toliau naudoti savo rezervus.

Rusijos nemokumo riziką mato ir Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius Pranas Žukauskas.

„Situaciją Rusijoje vertinčiau kaip rimtą ir praktiškai tragišką, - mano pašnekovas. - Aš matyčiau ir valstybės nemokumo riziką. Nors valiutos visame pasaulyje svyruoja: ir pakrinta, ir pakyla, bet rublis jau ritasi kaip sniego gniūžtė nuo kalno. Tokį smukimo tempą sustabdyti yra labai sunku, nes griūna investuotojų tikėjimas, kyla baimė ir ekonomikos sąstingis.“

Trys scenarijai

Ekonomistai vardija, kad Rusija turi du galimus sprendimų scenarijus. Pirmasis – lengvesnis ekonomiškai, bet skausmingas politiškai: kalbėtis su Vakarais ir baigti ekonominių sankcijų karą.

„Tada reikėtų ir atsitraukti Ukrainoje, bet neįsivaizduoju, kaip tai įvyktų, taip toli nuėjus su retorika ir veiksmais. Tai Rusijoje būtų suprasta, kaip „nusižeminimas“. Antrasis scenarijus - situacija toliau komplikuosis ir turėtų baigtis tiek ekonominiu, tiek politiniu sprogimu, atomazgos reikia laukti jau kitų metų pirmąjį pusmetį“, - sako G. Nausėda.

Jo nuomonei pritaria P. Žukauskas: rublio krizė būtų ne tokia skausminga, jei stabilizuotųsi naftos ir dujų kainos arba sušvelnėtų Rusijai taikomos ekonominės sankcijos.

„Jeigu nors vieno veiksnio poveikis rubliui susilpnėtų, Rusijoje atsirastų daugiau vilčių. Visgi, jei Rusija būtų galėjusi atsitiesti, tai jau būtų padariusi. Apibendrinant, padėtis prasta ir pagerėjimo greitu metu nematyti, - mano profesorius. - Jie įsivarė save į kampą, bet nemanau, kad tai pripažins. Išeitis veikiausiai bus revoliucinė. Tada, kai ateis nauji vadovai, jie galės deklaruoti, kad nori draugauti ir veikiausiai santykiai su Vakarais atšils.“

Rimantas Rudzkis

Ekonomistas ir Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis laikosi kitos nuomonės. Pasak jo, rublio nuosmukis bus suvaldytas ir Rusijos mokumui įtakos neturės.

„Dabartinė rublio krizė yra lokalus reiškinys, susijęs su tuo, kad metų pabaigoje daugeliui įmonių reikėjo grąžinti susikaupusias skolas, o sankcijos uždarė galimybes jas refinansuoti. Tada iš vienos pusės kilo padidintas valiutos poreikis, iš kitos – panikos elementas dėl staigaus naftos kritimo, be to, Rusijos centrinis bankas elgėsi nevykusiai. Netikiu, kad naftos kainos mažės mėnesių mėnesiais, o Rusijos skola, net pridėjus valstybinių įmonių skolas, nėra tokia, kad reikėtų panikuoti“, - teigia R. Rudzkis.

Pasak jo, dabar rezervai yra naudojami panikai sumažinti ir jų naudojimo tempas lėtės.

„1998 m. Rusijos skola buvo daug didesnė ir dabartinė valstybės finansų būklė yra daug geresnė“, - apibendrina R. Rudzkis.

Kuriam laikui pakaktų Rusijos rezervų

Skaičiuodamas, kuriam laiko pakaktų Rusijos rezervų, G. Nausėda paaiškina: jei kiekvieną savaitę būtų naudojama po 5 mlrd. JAV dol. rezervo iš turimų kiek daugiau nei 400 mlrd. JAV dol., jų pakaktų kiek ilgesniam laikui nei 1,5 metų.

„Nepamirškime, kad apie pusė šių rezervų yra nelikvidūs, - skaičiavo G. Nausėda. - Situacija tikrai nėra paprasta, formaliai pinigų nemažai, bet per šiuos metus rezervai jau sumažėjo daugiau kaip 20 proc., tad bijau, kad toli su rezervais nenuvažiuosi.“

Jis primena, kad Rusija savo rezervus laiko Rezerviniame fonde, iš kurio, pavyzdžiui, yra perkamos valstybinių bankų akcijos, ir Nacionalinės gerovės fonde, kuris yra skirtas įvairiems infrastruktūros objektams.

„Aišku, rezervai bus taupomi ir bus metami tik tada, kai situacija taps nevaldoma – ir šiuo metu matoma, kad situacija yra menkai valdoma. Jų gali nelikti per labai trumpą laiką, o tada Rusijos padėtis taptų kritiška: rublis prarastų normalios valiutos požymius, beliktų juo atsiskaitinėti tik šalies viduje, valiutų rinka būtų uždaryta ir Rusija įvestų kapitalo kontrolę - užsidarytų ne tik ekonomiškai, bet ir finansiškai“, - paaiškina G. Nausėda.

Tai, anot ekonomisto, galima pavadinti blogiausiu scenarijumi, kai galima kalbėti apie valstybės nemokumą, 10-15 proc. šalies BVP smukimą, socialinę suirutę ir valdžios pasikeitimą.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas prognozavo, kad šokas dėl rublio kritimo Rusijoje pasijaus sausį ir taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės rezervai sparčiai tirpsta.

Prieš metus Rusijos centrinio banko rezervai sudarė apie 600 mlrd. JAV dolerių, kai dabar - apie 420 mlrd. JAV dolerių. Skaičiuojama, kad dabartinis valiutos kurso palaikymas gali kainuoti apie 70 mlrd. JAV dolerių.

Poveikis Lietuvai bus

Nepaisant to, ar Rusijoje valiutos krizė virs didesnėmis struktūrinėmis problemomis, ar bus efektyviai suvaldyta, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad poveikis Lietuvai bus jaučiamas.

Robertas Dargis

„Be jokios abejonės, poveikį pajusime ir mes: akivaizdu, jei pardavimai rubliais, o pirkimai – kita valiuta, rublio kursas yra svarbus“, - mano R. Dargis.

Jis sako, kad dėl situacijos Rusijoje jau nukentėjo ir kitos valstybės, net tos, kurioms nepritaikytos sankcijos, pavyzdžiui, Armėnija.

„Mes turėjome Lietuvos – Armėnijos ekonomikos forumą ir armėnai pasakojo, kad krenta jų pardavimai Rusijoje, nors jiems jokių trikdžių ar sankcijų prekybai iš Rusijos pusės nėra. Koks bus poveikis Lietuvai – dar truputį per anksti spėti, bet yra daug požymių, kad su Rusijos ekonomika ir finansais bus daug problemų“, - komentavo R. Dargis.

Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto tuometinis vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1996–2000 m. ėjęs Lietuvos banko Ekonominių tyrimų centro vadovo pareigas Vaidievutis Geralavičius leidinio „Pinigų studijos“ 1998 m. straipsnyje „Rusijos krizės atgarsiai Lietuvoje“ įrodė sąsajas tarp tuomet mažėjusio eksporto į Rusiją ir vartojimo Lietuvoje. Tuo metu naudodamas modelius jis apskaičiavo, kad Lietuva 1998-ųjų metų krizės Rusijoje poveikį jaus 2-3 metus.