Susitikime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir ir viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ atstovai.

„Yra pristatyti Darbo kodekso metmenys, kurie yra diskusijų lauke, - DELFI po susitikimo sakė R. Dargis. - Sutarėme, kad sausio mėnesį sėsime prie stalo kalbėtis su visomis interesų grupėmis. Pastebėjome, kad verslo bendruomenių dalyvavimas kol kas yra nestiprus ir reikėtų sisteminių verslo bendruomenių diskusijų dėl numatomų Darbo kodekso pakeitimų.“

Tiek Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė patvirtino, kad ginčo, ar Lietuvoje reikia liberalizuoti darbo santykius - nebuvo.

„Visada apie tai mes kalbėjome“, - sakė A. Pabedinskienė.

Algimanta Pabedinskienė

„Dėl to ginčo nebuvo, apie tai, manau, ir kitais metais bus labai daug kalbama. Esame įsitikinę, kad konkurencingumui darbo santykių liberalizavimas tikrai labai padėtų“, - dėstė R. Dargis.

Susitikimo metu buvo aptartos ir Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teiktos pataisos Darbo kodeksui. Keletas jų – numatyti uždirbantiems daugiau nei 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (apie 3372 Lt neatskaičius mokesčių) paprastesnį jų atleidimą iš darbo, mažesnes išeitines išmokas darbuotojams, leisti dirbti daugiau viršvalandžių,

„Pakalbėjome, kiek jos atitiktų viso kodekso keitimo dvasią, pabandėme palyginti sisteminius keitimus su R. Žemaitaičio pataisomis, aptarėme, kad šie reikalai galėtų toliau judėti“, - į detales nesileido R. Dargis.

„Iš tiesų, nenorime, kad pataisos iškristų iš konteksto ir iš Darbo kodekso sistemos, todėl mes dar peržiūrėsime ir tada tikriausiai paleisime į Seimą“, - komentavo A. Pabedinskienė.

Jeigu Seimas siūlomas Darbo kodekso pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo kitų metų liepos.

Darbo kodekso pakeitimus siūlanti darbo grupė teigia, kad permainos lems užimtumo ir atlyginimų didėjimą. Tačiau Maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė „Žinių radijui“ pirmadienį teigė, kad pačio Darbo kodekso pakeitimo projekto viešumoje dar nėra, todėl labai sunku suprasti, ar juo yra primetama politinė valia, ar tai yra derybos tarp socialinių partnerių.

„Ministerija pasisako už Darbo kodekse įtvirtintų nuostatų peržiūrėjimą ir darbo santykių tarp darbuotojo ir darbdavio lankstumo įteisinimą. Tačiau ministerija įsiklauso į visų, ne tik darbdavių poreikius“, - papildė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ryšių su visuomene patarėjas Arūnas Malinovskis.

Pasak jo, todėl buvo kreiptasi į Lietuvos mokslininkus, o gautos pirminės išvados yra vertinamos ir pateiktos diskusijai tiek darbdaviams, tiek darbuotojų atstovams.

„Laukiama jų nuomonės. Kitas etapas bus apskritieji stalai, Trišalė taryba, kur visos šalys ir turės sutarti, ar reikalingi pakeitimai ir kokie jie turėtų būti. Po to šie siūlymai teisės aktų projektų pavidalu bus pateikti svarstyti Vyriausybei, Seimui“, - komentavo A. Malinovskis.

DELFI primena, kad Vyriausybei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks išvadą dėl šio projekto.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!