Tokios nuomonės laikosi Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas.

Trečiadienį Rusijos finansų ministerijai paskelbus, kad leidžia rezervus rubliui palaikyti, po vakarykštes panikos rublio kursas atsistatinėja – apie 2,5 proc. Trečiadienio rytą už dolerį prašoma apie 66 rublių, antradienį kursas buvo pasiekęs 79 rublių ribą. Antradienį už eurą buvo prašoma ir 100 rublių, vėliau kursas kiek sumažėjo ir sukosi apie 90 rublių, vėliau smuko iki 84 rublių.

„Labai svarbus momentas, kad ketvirtadienį V. Putinas rengs tradicinį interviu su tauta. Manau, kad vakarykštis rublio viražas jam buvo labai ne į naudą. Greičiausiai šiandien Centrinis bankas leis rezervus, kad išlaikytų rublį tame taške, kuriame užsidarė prekyba vakar“, - DELFI sakė M. Dubnikovas.

Jo nuomone, Rusijos valdžia šiomis dienomis padarys viską, kad rublio kursas visiškai negriūtų. Tačiau ilguoju periodu spaudimas rubliui išliks. Ir tai lems ne tik pinganti nafta, bet ir drastiškas bazinių palūkanų didinimas nuo 10,5 proc. iki 17 proc., kurio antradienį ėmėsi Rusijos centrinis bankas.

Marius Dubnikovas
„Bazinių palūkanų normų didinimas, be abejo, pritraukia investuotojus į rublį, bet yra kita neigiama pusė: drastiškas jų padidinimas daro neigiamą įtaką vidaus verslui ir vartojimui“, - pabrėžė M. Dubnikovas.

Pasak jo, Rusijos verslininkams tampa sunku pasiskolinti, o užsienyje jie negali pasiskolinti, nes tai draudžia sankcijos.

„Panika buvo antradienį, bet tolesni iššūkiai dar laukia ateityje, greičiausiai tai bus sausį. Įtampa didės bėgant laikui, kai žmonės susidurs su mokumo problemomis. Po vakarykščio šoko pakėlus bazines palūkanų normas, manau, žmonės sausį gaus pirmąsias sąskaitas iš bankų ir už būsto paskolas neretam reikės mokėti dvigubą įmoką, tas pats bus su vartojimo paskolomis. Tai reiškia, kad žmonės vartojimui galės išleisti mažiau pinigų, tai tiesiogiai veiks šalies biudžetą. Dėl kritusių naftos kainų Rusijos biudžetas jau nukentėjo, o šokas dėl vidaus vartojimo pasijus artimiausiu metu. 17 proc. palūkanos įšaldo verslą“, - kalbėjo M. Dubnikovas.

Pasak jo, pusę federalinio biudžeto Rusija surenka iš naftos ir dujų pardavimo, kitą pusę – iš vidaus ekonomikos: akcizų, PVM ir kitų mokesčių. Be to, žmonėms nebeišgalint grąžinti paskolų, bankuose daugės blogų paskolų, taigi gali kilti problemų Rusijos finansų sistemoje.

Gali riboti rublių keitimą

Analitiko nuomone, Rusija, gelbėdama savo valiutą nuo dramatiško kritimo, gali imtis dviejų veiksmų: rezervų naudojimo ir valiutos naudojimo ribojimų.

„Situacija yra nepavydėtina. Greičiausiai gali būti įvestas antrasis mechanizmas, kuri stabilizuoja valiutą, bet yra gerokai dramatiškesnis – kapitalo judėjimo apribojimų. Tai gali apimti ribojimą vietos gyventojams laikyti santaupas nacionaline valiuta ir apribojimai, kokią sumą galima išsikeisti į užsienio valiutą. Dar vienas galimas ribojimas, kuris yra dar blogesnis, nes gali paveikti kapitalo ir valiutos rinkas, yra ribojimas atitraukti kapitalą iš Rusijos. Pavyzdžiui, jeigu parduoda turtą, vertybinius popierius, gali būti apribota galimybė rublius išsikeisti į valiutą ir išvesti iš šalies“, - kalbėjo M. Dubnikovas.

Tačiau jeigu Rusijoje vis dėlto būtų ryžtasi riboti rublių keitimą į užsienio valiutą, tuomet suklestėtų nelegali valiutos keitimo rinka.

„Tai lemtų dar didesnį visuomenės panikavimą“, - pabrėžė M. Dubnikovas.

Prieš metu Rusijos centrinio banko rezervai sudarė apie 600 mlrd. JAV dolerių, o dabar yra 420 mlrd. JAV dolerių. Skaičiuojama, kad dabartinis valiutos kurso palaikymas gali kainuoti apie 70 mlrd. JAV dolerių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (535)