Šio mokslinio tyrimo, kuriam vadovavo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas, esminės tyrimų sritys buvo kelios.

Tai - 2 metus ir 4 mėnesius trukęs Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkų darbas, kurio tikslas mokslinėmis įžvalgomis apibrėžti, kaip didinti Lietuvos konkurencingumą.

Apžvelgtos šešios pagrindinės sritys: tyrimo rezultatai skirti tradicinėms pramonės šakoms, aukštųjų techologijų sričiai, atliktas monopolijų, oligopolijų vertinimas, žmogiškojo kapitalo struktūra ir jo įtaka, taip pat valstybės finansų raida.

Ką nustatė

Pirmoji sritis, kurioje padaryta įžvalgų, yra susijusi su tradicine pramone.

„Tradicinė pramonė ir toliau lieka pagrindinė sritimi, kuri generuoja didžiausią pridėtinę vertę, turime ją stiprinti per žmogiškuosius išteklius, technologijų diegimą, per savo produktų konkurencingumo užtikrinimą“, - kalbėjo R. Krušinskas.

Pasak jo, atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuva tradicinės pramonės srityje turi konkurencinių pranašumų, kurių neišnaudoja, pavyzdžiui, maisto sektoriuje.

„Kalbant apie naująsias technologijas, mūsų verslas yra labai atsargus ir didelio proveržio naujųjų technologijų srityje mes galėtume tikėtis gal po keliolikos metų. Dabar matome, kad verslas labiau tiki valdžios investicijomis į mokslinę technologinę plėtrą, o pats žiūri atsargiai“, - dėstė R. Krušinskas.

Tam įtakos, mokslininkų nuomone, turi politinės situacijos kaita, mokesčių nestabilumas.

„Mes turime skatinti verslą, galėtų būti Vyriausybės remiami rizikos kapitalo fondai, kurie padėtų vykdyti technologines inovacijas versle“, - sakė R. Krušinskas.

Kalbėdamas apie monopolinius ir oligopolinius kartelius, jis įvardijo, kad yra parengti pasiūlyti valstybinio reguliavimo instrumentai, kaip šias sritis geriau valdyti. Pavyzdžiu įvardyta vandentvarkos sistema - R. Krušinskas dėsto, kad mokslininkai nekonstatuoja, kas yra padaryta blogai, tačiau siūlo, ką galima pagerinti.

„Ketvirtasis uždavinys – valstybės finansų tvarkymas, skolos instrumentų valdymas. Mokslininkai yra padarę skaičiavimus, kuriuose atsispindi, iki kokios ribos Lietuvai yra rekomenduojama Lietuvai didinti savo skolą, o kada sustoti“, - vardijo pranešėjas.

Pasak jo, kalbant apie kitus uždavinius, jie remiasi žmogiškuoju kapitalu, minimalios mėnesinės algos skaičiavimų modeliavimu, kurie pagrįsti ekonometriniu modeliu: kada didinti, o kada mažinti minimalų mėnesinį atlyginimą.

Vertinant šalies žmogiškųjų išteklių kapitalą, nustatyta, kad valstybėje trūksta specialistų, ypatingai inžinerinėse srityse, taip pat stinga ryšio tarp socialinės ir technologinės sričių specialistų.

Įžvalgos kol kas detaliau nėra pristatomos. Per mėnesį planuojama, kad bus patvirtintos ir paskelbtos detalios tyrimo išvados. Vykdyto tyrimo vertė - 2,65 mln. Lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)