2015 m. sausio mėn. „Brent“ rūšies naftos sandoriuose pirmą kartą nuo 2009 m. kaina nusileido nuo 68,62 JAV dolerių (191,28) už barelį sandorių pradžioje iki 65,95 JAV dolerių (182,84 litų) 19:44 val. Maskvos laiku, tačiau vėliau kaina vis dėlto pakilo iki 66 JAV dolerių (185,65 litų).
Dėl naftos kainos mažėjimo smuko ir rublio vertė. 19:07 val. Maskvos laiku euro kursas įveikė 66 rublių padalą ir toliau kilo. JAV dolerio kursas išaugo 1,3 rublio ir pasiekė 53,8 rublių.
„Rublis silpsta dėl smunkančios naftos kainos ir dėl įtampos geopolitinėje plotmėje po dar vieno Rusijos vadovų pozicijos išsakymo. Centrinio banko intervencijos nepadėjo perlaužti šią tendenciją, nes jos kertasi su naftos kainų dinamika“. – pareiškė banko „Zenit“ Analitinės valdybos vadovo pavaduotojas Vladimiras Jevstifejevas.
„Raiffeisen Research“ analitikų ataskaitoje teigiama, kad trumpalaikėje perspektyvoje už JAV dolerį bus prašoma 60 rublių.
Ole Hansenas iš „Saxo Bank“ taip pat linkęs patvirtinti šią tendenciją, rašo newsru.com.
„Pirmajame 2015 m. ketvirtyje Rusijos nacionalinė valiuta turėtų stabilizuotis ties 55-60 rublių už JAV dolerį riba. Anot ekspertų, viltys, kad iki 2015 m. vidurio sankcijos bus panaikintos, atrodo pernelyg optimistinės. Dėl nepateisintų rinkos lūkesčių antrajame 2015 m. ketvirtyje JAV dolerio vertė sieks 50-55 rublius. Tik antrajame 2015 m. pusmetyje tikimasi rublio vertės augimo, nes prognozuojamas naftos kainos didėjimas, viršysiantis 85 JAV dolerius (239,10 litų) už barelį“, - prognozėmis dalijosi analitikai.
Per keletą pastarųjų mėnesių naftos kaina labai sumažėjo. 2014 m. rugsėjo mėn. „Brent“ rūšies nafta pirmą kartą nuo 2013 m. birželio mėn. nusileido žemiau 100 JAV dolerių (281,29 litų) už barelį ribos. 2014 m. birželio mėn. „Brent“ rūšies nafta kainavo daugiau nei 115 JAV dolerių (323,48 litų) už barelį.
„Sberbank“ vadovas: Rusijos ekonomika trauktųsi ir be sankcijų
„Sankcijos pridėjo negatyvo, tačiau nesuverskime visos kaltės sankcijoms. Turime krūvą savų problemų, bet kuriuo atveju ir be sankcijų kitais metais fiksuotume nulinį ekonomikos augimą, arba jos traukimąsi“, - pareiškė G. Grefas.
Jo teigimu, akivaizdu, kad 2015 m. Rusijos ekonomikos laukia nuosmukis. „Nemačiau nė vieno rimto vertinimo, kuriame prognozuojamas augimas – visur nuo -1,2 iki -2,5 proc. Nemanau, kad kas nors keisis. Makroekonomika yra inertiška. Ilgai trunka ją nustatyti, o paskui tiek pat ilgai trunka ją pakeisti“, - patikino jis.
Ekonomikos augimo, anot G. Grefo, galima tikėtis tik 2017 m. „Kitais metais – ekonomikos traukimasis, 2016 m. – priklausomai nuo to, kaip mūsų vyriausybei seksis dirbti 2015 m., didelė tikimybė, kad ir vėl ekonomika trauksis, 2017 m. gali būti arba nulinis, arba nedidelis augimas“, - prognozėmis dalijosi G. Grefas.
Jau anksčiau ekspertai teigė, kad pirmoje 2015 m. pusėje infliacija Rusijoje pasieks dviženklį skaičių. Rusijos gyventojams teks atidžiau rinktis, kur jie galėtų sutaupyti. Taip pat jiems teks prisiminti pinigų saugojimo būdus greitai augančių kainų sąlygomis. Defliacija – vienas reikšmingiausių veiksnių, galintis išvesti infliaciją į naują lygmenį. Nuo 2015 m. pradžios rublis JAV dolerio atžvilgiu neteko apie 40 proc. savo vertės ir 36 proc. bivaliutinio krepšelio vertės.
Antras pagal reikšmingumą veiksnys – draudimas importuoti maisto prekes, kurio Rusija ėmėsi reaguodama į Vakarų jai skirtas sankcijas. Maisto produktai, Rusijos statistikos agentūros pateikiamais duomenimis, nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. pabrango 12,6 proc. Maisto produktų kainos keitėsi labai sparčiai – buvo vos keletas su sankcijų sąrašu susijusių išimčių. Mėsa ir paukštiena 2014 m. lapkričio mėn. kainavo 18 proc. daugiau nei 2013 m. lapkričio mėn. Žuvis pabrango 16 proc., pienas – 14 proc., sviestas – 15 proc.
G. Grefas taip pat išsakė savo poziciją dėl rublio kurso ir kovos su spekuliantais, apie kurią yra kalbėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Anot G. Grefo, šiuo metu valiutų rinkoje spekuliacijų nėra. „Tai, kas vadinama spekuliacijomis, mano manymu, yra racionalus daugelio eksportuotojų elgesys. Jie skolinasi rublius ir kaupia valiutą. Jie valiutos nepaduoda, nes laukia devalvacijos. Tai reiškia, kad kai tik tendencija bus perlaužta, jiems nebebus naudinga kaupti valiutą, nes kiekvieną dieną bus fiksuojamas jos nuvertėjimas. Rublio kursas stiprės, kiekvieną dieną jie neteks pinigų. Vėliau pradės valiutą pardavinėti, todėl stiprės rublis“, - prognozėmis dalijosi G. Grefas.
