Antrą dešimtmetį gyvuojančioje nedidelėje mezgimo įmonėje „Zina Knitting“ dirba apie pusšimtį darbuotojų. Visa pagaminta produkcija iškeliauja užsienio užsakovams į Vokietiją, Škotiją , Norvegiją, Belgiją. Pasak įmonės vadovės, susivienijus į klasterį būtų lengviau užkariauti daugiau rinkų.
„Kad galėtume plačiau susipažinti su didesne grupe žmonių, kad galėtume save daugiau pareklamuoti, kad galbūt ateityje būtų galimybė pakeliauti po parodas“, – sako Zina Žlabienė.
Panašias mintis dėsto ir kiti vadovai, kurių įmonės dirba šalies ir užsienio užsakovams, pigiai parduodamos darbo jėgą. Viena jų siuva aprangą šunims, kita ketina kurti aprangą šunų savininkams.
Simboliška, kad į pirmąjį Šiaulių regiono klasterį – tarpusavyje ekonomiškai susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių susivienijimą – susibūrė būtent tekstilės įmonės, nes Šiauliai nuo seno garsėjo kaip tekstilininkų, mezgėjų, siuvėjų miestas.
„Šitas apsijungimas, noras kartu dirbti yra nedirbtinis. Kiekvienas klasterio dalyvis mato naudą“, – sako Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas.
Šis klasteris – pirmasis regione. Tai taip pat pirmasis Lietuvoje lengvosios pramonės įmonių klasteris.
„Įmonių stiprybė yra vienybė ir norint surasti naujų didelių užsakovų, sukurti savo prekinį ženklą ir patekti į didžiuosius prekybos tinklus arba surasti stambius užsakovus įmonės kito pasirinkimo – ypač mažos ir vidutinės – neturi, tik dirbti išvien“, – sako klasterio plėtros koordinatorius Darius Lasionis.
Pirmas bendras Šiaulių lengvosios pramonės įmonių klasterio gaminių pristatymas planuojamas gruodžio pabaigoje parodoje Vilniuje.
