E. Lucasas viešėjo Vilniuje ir savo vizito metu pasisakė saugumo klausimais. Pasak jo, jei žlugus Sovietų Sąjungai Rusija buvo silpna ir neįtakinga, tai pakilus naftos kainoms, ji sustiprėjo.
„Dažnai pasižiūriu į 1991 m. ir galvoju, ką mes turėjome padaryti kitaip, kur mes, Vakarų šalys, padarėme klaidą“, - dabartinę situaciją vertino jis.
Pasak jo, dabar yra įdomu prisiminti, ką yra pasakęs paskutinis Sovietų Sąjungos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas.
„Jis pasakė, Vakarai per daug triumfuoja ir jiems nereikėjo plėsti NATO. Aš manau, jis teisus dėl to, kad Vakarai triumfavo, bet jis klydo dėl NATO. Tai buvo geriausia, ką buvo galima padaryti: plėsti NATO ribas. Įsivaizduokite, kokia pavojinga situacija būtų, jei NATO nebūtų padidėjusi“, - kalbėjo E. Lucasas.
Anot jo, Ukraina yra vienas iš pavyzdžių, kas nutinka, kai šalis nėra NATO nare.
„Idėja, kad (konfliktas Ukrainoje - DELFI) yra Vakarų kaltė, kad mes apgavome ir eksploatavome Rusiją yra Kremliaus naratyvo dalis, - sakė E. Lucasas. - Tačiau, manau, kad M. Gorbačiovas turi ką pasakyti, kalbėdamas apie Vakarų šalių triumfą – tai buvo leidimas sau galvoti, kad mes laimėjome Šaltąjį karą tik dėl to, kad mūsų sistemos buvo geresnės. Tiesa, mūsų sistema buvo geresnė, tačiau tikroji pergalės priežastis ta, kad jų sistema iš esmės neveikė. Planinė ekonomika buvo fundamentalia silpnybe“, - mano E. Lucasas.
Be to, pasak jo, imperija, kuri yra kontroliuojama jėga, iš esmės yra nestabili ir ima byrėti, kai joje prasideda žmonių žudymai, kas ir vyko Sovietų Sąjungoje.
„Žinoma, buvo veiksnių, kurie procesą dar paskatino, pavyzdžiui, naftos kainų smukimas“, - priminė E. Lucasas.
Prima brangi klaida, kurią pastebėjo Lietuva
„Manau, 1991 m. buvo padarytos trys esminės prielaidos, kurių visos yra įrodytos kaip klaidingos, o kai kuriais atvejais, ir katastrofiškai klaidingos. Pirmoji jų, manyti, kad energetika yra tik verslas, kaip, pavyzdžiui, prekyba muilu“, - kalbėjo jis.
Tačiau, pasak apžvalgininko, kad energetika yra politinė sritis įrodė Lietuvos atvejis, kai naftotiekis „Družba” 2006 m. neva patyrė avariją ir iki šiol yra nepataisytas.
„Mes padarėme fundamentalę klaidą nepertvarkydami senos sovietinės naftotiekių ir dujotiekių sistemos. Tai buvo visiškai aišku čia, Lietuvoje, ir apie tai jūs įspėjote Vakarus, kai tik prasidėjo permainos Mažeikiuose. Pamenu, Rusijos politiko atvykimą, kai jo kolega iš Lietuvos klausė, kodėl nutraukiamas naftos tiekimas į Mažeikius, juk abi pusės iš to turi naudos, tai - klasikinis verslas. Paaiškinta, kad gamykla parduota „ne tiems žmonėms“ ir sprendimas yra politinis. Jau tuomet buvo aišku, kad Rusija energetiką naudoja kaip ginklą, o Vakarų šalys galvoja, kad dujos, nafta, elektra, anglis yra prekės, kuriomis galima laisvai prekiauti“, - paaiškino E. Lucasas.
Pavyzdžiai rodo, kad Rusija energetiką naudoja sąjungininkėms skatinti ir nepaklusniesiems bausti.
„Manau, Europos Sąjunga (ES) prieš 3-4 metus suprato, kad ji turi elgtis su „Gazprom“ taip pat kaip su „Microsoft“: jeigu yra pažeidžiami konkurenciją numatantys įstatymai, turi prasidėti baudžiamasis persekiojimas, kratos, kompiuterių ir dokumentų poėmiai, galiausiai reikės pakeisti verslo modelį, nes tai numato įstatymai bei sumokėti dideles baudas. ES gali imtis tokių priemonių ir ėmėsi jas priemones taikyti „Gazprom“, - atkreipė dėmesį E. Lucasas.
Šiuo klausimu daug darbo yra įdėjusi Lietuva, įgyvendinusi Trečiąjį energetikos paketą, atskirdama energetikoje tiekimą, perdavimą ir skirstymą.
„Visgi yra per daug šalių, kurių viena – mano (Jungtinė Karalystė – DELFI), teigiančių, kad energetika yra tik verslas: reikia pirkti pigiausius prieinamus išteklius, tai neturės politinių pasekmių. Intensyviai tokią žinią siunčiama bendrovė BP (anksčiau British Petroleum - DELFI), Jungtinės Karalystės didžiausia ir svarbiausia naftos sektoriaus bendrovė, kurią aš pervadinau į „Britneft“ dėl jos artimų ryšių su „Rosneft“, - vaizdžiai palygino E. Lucasas.
Antroji klaida: rusiški pinigai
Antroji klaida, anot E. Lucaso, manyti, kad „pinigai neturi kvapo“, o verslas su Rusija neturės jokios politinės kainos.
„Taigi, mes leidome, kad neįtikėtini kiekiai rusų pinigų būtų pavogti iš Rusijos žmonių, o kartais ir iš Vakarų šalių, bei išplauti per mūsų finansines sistemas“, - kalbėjo E. Lucasas.
Jis įvardijo, kelis pavyzdžius: 800 mln. JAV dol. Pasaulio banko paskolos, skirtos anglies kasyklų rekonstrukcijai, Tarptautinio valiutos fondo pinigai, skirti atsigauti po ekonomikos sunkmečio, kurie, pasak E.Lucaso, atsidūrė Kaimanų salose.
„Vakarai buvo neįtikėtinai tolerantiški tokiai groteskiškai vagystei ir būdui, kuriuo jie buvo išplauti per vakarietiškus bankus“, - piktinosi jis.
Šiais ir kitais pavyzdžiais, anot apžvalgininko, dabar Rusija grindžia savo argumentus, kad Vakarų verslo principai yra tokie pat kaip Rusijos - visi yra patenkinti tol, kol gauna savo dalį.
„Tai yra vienas iš Putino įsitikinimų: Vakarai ne tiek jau skiriasi nuo Rusijos ir Vakarai tik kalba apie žmogaus teises, kai rusai šiuo klausimu yra sąžiningesni. Taigi, (toleruoti korupciją - DELFI) buvo didelė klaida, siuntusi netinkamą žinią Rusijai ir importavusi korupcijos į Vakarų sistemą. Nors daug žmonių, kurie dirbo Maskvoje ar kituose Rusijos miestuose grįžo, jie vis tiek priklauso vadinamajai penktajai kolonai, kurią aiškiai galima pastebėti Londone, Niujorke, Vašingtone ir kitur. Visi jie nori grįžti prie vadinamojo „verslo kaip įprasta“, nes jie taip tapo labai turtingi ir norėtų šią veiklą tęsti“, - mano E. Lucasas.
Dar viena klaida: niekam neįdomu, ką Rusija kalba
„Absoliuti tiesa, kad Šaltojo karo pabaigoje niekas nesiklausė „Maskvos radijo“, neskaitant tokių žmonių kaip aš, besispecializuojančių sovietų propagandoje. Tuo metu visi klausėsi vakarietiškos medijos, - kalbėjo jis. - Vakarai manė, kad jų žiniasklaida puiki, laisva, informatyvi, įdomi, pateikianti tiesą, todėl visi nori jos klausytis, skaityti, žiūrėti ir čia nėra jokios grėsmės. Kodėl kas nors Vakaruose turėtų domėtis rusų propaganda, ką jie galėtų pasakyti?“, - klausė E. Lucasas.
Pasak jo, atsakymas yra paprastas: RT, kitaip „Russia Today“. Tai yra valstybinė Rusijos televizija.
„RT yra Rusijos sėkmė. Kai ji pradėjo veiklą, mes iš jos juokėmės. Dabar nebesijuokiame. Vyriausybės tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje dabar stengiasi kaip įmanoma greičiau įsiūbuoti kovą prieš propagandą, psichologinį ir informacinį karą, sritį, kurioje pirmavo 70-aisiais ir 80-aisiais, kol 90-aisiais viskas buvo baigta, konstatavus: mes laimėjome“, - dėsto E. Lucasas.
Norite prognozuoti Rusijos elgesį: pabandykite įsijausti į V. Putiną
Apžvalgininkas, norintiems geriau suprasti, ko tikėtis iš Rusijos, pataria pasiklausyti Rusijos valstybinio radijo, pasiskaityti spaudos, pažiūrėti naujienų kanalų laidų ir pamėginti galvoti kaip galvoja V. Putinas.
Pasak E. Lucaso, tuomet neatrodys, kad Rusijai nesisekė per G-20 susitikimą Australijoje, kad V. Putinas sulaukia daug kritikos iš Vakarų šalių lyderių ar Rusijos ekonomikos popieriai – prasti.
Tuomet, E. Lucasas siūlo pagalvoti, kaip V. Putinas tapo Rusijos vadovu ir kokia galėtų būti jo didžiausia baimė, viena jų - netekti galios. Jis cituoja Williamo Felixo Browderio, V. Putino kritiko ir Magnickio Akto iniciatoriaus, skaičiavimus, kuriuos lengva atsiminti apytikslei orientacijai: turtingiausi 1000 Rusijos žmonių yra atsakingi už trilijono JAV dol. vagystę per dešimtmetį, įvertinant ir iš šalies išplaukusias lėšas.
„Tai buvo jiems pakankamai geras sandoris ir jie nenori patekti į kalėjimą ar būti teisiami. Tai kaipgi įtvirtinti galią? Pirmiausia, sutriuškinti žiniasklaidą, kas Rusijoje padaryta, naikinti politinius oponentus, kas irgi padaryta, bei įbauginti institucijas – sunku įsivaizduoti, kad Rusijos konstitucinis teismas nustatytų V. Putiną pasielgus neteisingai“, - mano E. Lucasas.
Jis atkreipia dėmesį, kad V. Putinui svarbu pašalinti ir išorės grėsmes. Viena jų - sėkmės istorijos Rusijos pasienyje, pavyzdžiui, Lietuva.
„Todėl jam nepatinka net minimali tikimybė, kad Ukraina taps sėkminga, klestinčia valstybe“, - kalbėjo E. Lucasas.
Jis prisimena iliustratyvų atsakymą, kurį išgirdo, kai paklausė, kaip Rusija norėtų dalyvauti Moldovos valdyme. Šio atsakymo esmė buvo ši: kad niekas nevyktų be Rusijos žinios, ir nevyktų tai, kas Rusijai nepatiktų, visa kita – Moldovos rankose.
„Ir tai yra pakankamai blogai, jei nori būti nepriklausoma valstybe“, - pastebi E. Lucasas.
Apibendrindamas jis sako, kad Europai V. Putinas norėtų Bulgarijos likimo, kai šalies institucijos dėl korupcijos kelia abejonių jos parteriams iš Vakarų.
