Tokius skaičius pirmadienio Lietuvos pramonininkų konfederacijos renginyje „Metų ekonomikos forumas 2014” pateikė ekonomistas Rimantas Rudzkis.
„Jeigu paklausčiau, kiek krito mūsų eksportas į Rusiją, matyt, būtų įvairių atsakymų, bet teisingą atspėti yra sunku. Jis augo 26 proc. Kodėl taip įvyko? Rusijos įmonės tiesiog karštligiškai skuba prisipirkti įrangos. Jos pardavimas į Rusiją išaugo 2,3 karto”, - sakė jis.
Tačiau ekonomisto teigimu, visi verslininkai supranta, kad tai yra laikinas efektas ir greitai ši niša išseks.
„Aš galvojau, kad mes radome kažkokias nišas, kai vokiečiai pro pagrindinius vartus neįvažiuoja, o mes radome įvažiavimą pro šoninius. Tačiau ne, tai yra laikinas efektas“, - teigė R. Rudzkis.
VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas Justas Jurevičius DELFI taip pat pripažino, kad pastaruoju metu į Rusiją labai stipriai didėjo kelių pramonei skirtų elektorinių įrenginių kategorijoms (spausdintinės grandinės, izoliuotieji laidai, kabeliai, gumos (kaučiuko) arba plastikų liejimo mašinos) priklausančių gaminių reeksportas.
„Tai nustelbė neigiamus pokyčius susidariusius dėl žemės ūkio ir maisto produktų draudimo iš ES“, - komentavo jis.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją rugpjūtį ir rugsėjį atitinkamai sudarė 1,68 mlrd. litų ir 1,56 mlrd. litų (buvo 11,4 proc. ir 26,2 proc. didesnis negu prieš metus). Spalio mėnesio duomenys bus paskelbti gruodį.
Tačiau lietuviškos kilmės produkcijos eksportas rugpjūčio ir rugsėjo mėn. buvo mažesnis negu prieš metus ir sudarė 203,6 mln. litų ir 157,4 mln. litų. Metiniai pokyčiai yra atitinkamai -6,1 proc. ir -27,0 proc.
„Taigi produkcijos embargo poveikis akivaizdus, nes žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 36,7 mln. litų ir 29,4 mln. litų arba buvo 62,4 proc. ir 69,8 proc. mažesnis negu prieš metus“, - sakė J. Jurevičius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis savo pristatyme sakė, kad Rusija yra didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikai, o pasaulio verslo lūkesčiai yra prasčiausi per penkerius metus.
Pasak jo, naftos kaina per metus nukrito 29 proc. OPEC priėmė sprendimą nemažinti naftos gavybos apimčių iki 2015 m. birželio mėn.
„Nėra prielaidų naftos brangimui. O Rusijos 2015 m. biudžetas suplanuotas numatant 96 USD naftos kainą. Brent rūšies naftos kaina šiuo metu siekia 73 JAV dolerius“, - teigė jis.
Pasak R. Dargio, Rusijos rublis per metus dolerio atžvilgiu nuvertėjo 40 proc. Dėl taikomų sankcijų pažeista Rusijos kreditavimo rinka, šalyje įsibėgėja infliacija ir kitąmet ji viršys 8 proc.
Taip pat Rusija iš šalies stumia importą, yra atšalę Rusijos ir ES santykiai, paaštrėję santykiai su Lietuva. Šiuo metu vilkikams iš Lietuvos taikomas nuodugnus patikrinimas, tai reiškia, kad jie pasienyje stringa neribotam laikui.
Jei klausytų V. Žirinovskio, Kaliningradą reikėtų aptverti tvora
Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos prezidentas Mečislovas Atroškevičius sako, kad vežėjams nėra taip paprasta surasti kitas rinkas.
Vežėjų atstovas pripažino, kad verslininkai, bendraudami su kolegomis iš Rusijos ragina nesivelti į politiką.
„Iš viso šio darbo turime išmesti politikos dedamąją. Labai dažnai kalbamės su savo kolegomis iš Rusijos ir aiškiname jiems, kad negali būti jokios politikos ir įsižeidimų dėl kažkokių pasakymų, nes jeigu klausytume V. Žirinovskio ar D. Rogozino pasisakymų, tuomet Kaliningrado sritį reikėtų aptverti vieline tvora ir neįleisti transporto. Tačiau mes taip nedarome“, - sakė M. Atroškevičius.
Jis tvirtino, kad vežėjai nenori prarasti savo įdirbio kaimyninėje šalyje, kuri periodiškai taiko įvairius ribojimus.
„Jeigu gyvenimas pasisuks taip, kad Rusijoje bus nebeįmamona dirbti, tada nedirbsime. Mes ten dirbome daugiau nei 20 metų, kovojome už tą rinkos dalį. Ten Lietuvos vežėjai turi autoritetą, mūsų kokybės ir kainų santykis juos tenkina. Jie mus samdo, nes pasitiki“, - kalbėjo asociacijos prezidentas.
Lietuvos vežėjai Rusijos rinkoje uždirba maždaug penktadalį savo pajamų, o eksportas sudaro du trečdalius visų sektoriaus pajamų.
„Mums nereikia labai daug padėti, mes kaip nors patys išgyvensime. Kad tik mums labai netrukdytų“, - buvo atviras vežėjų atstovas.
DELFI primena, kad Rusijoje kilo pasipiktinimo banga po to, kai lapkričio pabaigoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusiją ne sykį pavadino teroristine valstybe. Iškart po to savaitgalį į Rusiją kur kas lėčiau buvo įleidžiami automobiliai su lietuviškais numeriais, kol galiausiai vilkikai ėmė strigti Rusijos muitinėse.
