Idėjiniai XX a. konfliktai
Savo kalbą prof. M. Novakas pradėjo pabrėždamas, kad praėjusiame šimtmetyje jis įžvelgia 3 pagrindinius idėjų susidūrimus.
Pirmas, dėstė jis, tai diktatūros ir demokratijos konfliktas. Kokia valdymo forma žmonėms geriau? „Kai kurie žmonės sakė, kad demokratija tik skamba gražiai, bet tikrovėje nieko iš jos nesukursi, ir aukštino diktatorių nuopelnus liaudžiai. Pavyzdžiui, Hitleris visko pristatė ir žmonės ėmė gyventi geriau. Tačiau kuo tai pasibaigė? Koncentracijos stovyklomis ir gestapu. Amžiaus viduryje atsigręžta į demokratiją. Manau, galima teigti, kad ji laimėjo“, – įsitikinęs prof. M. Novakas.
Kaip antrą idėjų susirėmimą jis įvardijo diskusiją, kas geriau skurdžiai gyvenantiems žmonėms: socializmas ar kapitalizmas? „Kai keltas šis klausiamas, didelė pasaulio dalis buvo socialistinė. Vien ką reiškė Sovietų Sąjunga ir Kinija. Tačiau kas iš to? Sovietų Sąjunga turėjo vieną galingiausių kariuomenių planetoje, tačiau pagal ekonominius rodiklius ji buvo priskirta trečiojo pasaulio šalims“, – teigė prof. M. Novakas. Pasak jo, pasaulyje nebeliko valstybių, kurios norėtų būti socialistinės, o tokiomis besiskelbiančios iš tikrųjų juda laisvos rinkos kūrimo link.
Trečia rimta problema – vis daugiau kalbame apie demokratiją, laisvą rinką, inovacijas, tačiau pašaliname trečią nepriklausomos visuomenės elementą – moralę. „Pasaulio universitetuose daugiau kalbama apie ekonomiką, politiką, technologijas nei apie žmogaus moralę ir humanizmą“, – pastebėjo prof. M. Novakas. Norint pašalinti skurdą, vien politinės ir ekonominės laisvės neužtenka.
Sąvoka vs. Realybė
Prof. M. Novakas pasakojo, kaip, prieš kelis dešimtmečius ketindamas leisti knygą, susidūrė su leidėjo nenoru jos pavadinime publikuoti žodį kapitalizmas. „Nuo Karlo Marxo laikų kapitalizmas suprantamas kaip priespaudos ir blogio sinonimas. Būtent jis kaltas, kad vargšai gyvena skurde. Jis – tarsi keiksmažodis. Teko susirasti kitą leidėją“, – prisiminė profesorius.
Anot prof. M. Novako, anglų kalbos žodynuose siūlomas kapitalizmo apibrėžimas netikslus ir lėkštas. Jis pristatė„Merriam-Webster“ pateikiamą variantą: tai ekonominė sistema, kurią apibrėžia privati arba korporacinė nuosavybė, asmeniškai priimami investiciniai sprendimai, laisvos rinkos nulemiamos kainos, produkcijos paskirstymas ir apimtys.
„Taigi kapitalizme svarbūs šie elementai: nuosavybė, pelnas ir rinka. Tai negali būti tiesa. Kapitalizmas – naujųjų laikų išradimas, atsiradęs maždaug prieš 200–300 metų. Rinka egzistavo nuo pasaulio sukūrimo. Nuosavybė taip pat (kitaip nebūtų buvę vagysčių), o dėl pelno… Šventyklas statę genčių nariai nedirbo už dyką. Jei šie elementai nėra nauji, tai apibrėžimas neatitinka to, ką turėtų reikšti“, – kalbėjo prof. M. Novakas.
Jis mano, kad kapitalizmas turėtų būti apibūdinamas kaip naujovėmis ir išradimais grįsta ekonominė sistema, kuri įmanoma dėl įstatymų, ginančių intelektinę nuosavybę, asmeninių ekonominių iniciatyvų, išradingumo ir praktinės išminties.
Prof. M. Novakas yra parašęs beveik pusšimtį knygų kultūros, filosofijos, teologijos temomis, dėstė Harvardo, Stanfordo bei kituose universitetuose. 1994 m. Bakingamo rūmuose jis apdovanotas sero Johno Templetono milijono dolerių vertės premija – už indėlį aiškinant ir aukštinant žmogaus dvasinį gyvenimą.
Prof. M. Novako akademinę karjerą lydėjo ne mažiau aktyvus politinis gyvenimas. Nuo pat 1960 m. jis ne tik aktyviai pasisakė viešojoje erdvėje, bet ir užėmė svarbius postus, pavyzdžiui, buvo JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose. Pasak paties prof. M. Novako, jo politinei pasaulėžiūrai ypač didelę įtaką padarė bendravimas su pasaulio lyderiais, tokiais kaip Ronaldas Reaganas, Margaret Thatcher, Vaclavas Havelas.