V. Putinas Rusijos likimą atidavė į kitas rankas

Rusijos ekonomikai kenčiant nuo sankcijų ir krentančių naftos kainų, šalies prezidentas Vladimiras Putinas leido Centriniam bankui pritaikyti drastišką priemonę.

Leista staigiai padidinti palūkanų normas, nors tai ir nusmukdė rublio kursą. Apie tai rašo Businessinsider.com.

Tokios griežtos priemonės gali nulemti tai, kad kitais metais šalis nugrims į recesiją, tačiau kol kas tai atitolino finansinę paniką, nevaldomą infliaciją ar valiutos žlugimą, kuris buvo užfiksuotas dešimtajame dešimtmetyje, ir kuris padėjo V. Putinui staigiai iškilti į valdžios viršūnę.

Manoma, kad Centrinis bankas gali sau leisti tokius jėga pagrįstus žingsnius, nes V. Putinas, kuris asmeniškai valdo Rusijos galios mechanizmą, davė valią banko technokratams.

„Centrinis bankas ir visa vyriausybė yra nuolat kritikuojami kaip V. Putino marionetės, – pasakė aukštą postą vyriausybėje užimantis šaltinis. – Bet, viską apsvarsčius, akivaizdu, kad Centrinis bankas šiuo metu turi daug daugiau autonomijos, nei manoma.“

Didelės palūkanų normos Rusijai skaudžiai atsilieps. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pareiškė, kad recesija neišvengiama, ir pateikė prognozę – ekonomika 2015 m. susitrauks 0,2 proc.

Politikai nepatenkinti. Vasarą ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas išsiuntė laišką Kremliui, ragindamas užtikrinti glaudesnį banko ir vyriausybės bendradarbiavimą – tai buvo traktuojama kaip laisvesnės politikos prašymas.

„Tarp vyriausybės ir Centrinio banko tvyro įtampa dėl augimo. Stabilizavimo politikos pasekmės pagilins recesiją“, – sako Londone įsikūrusios konsultavimo bendrovės „Trusted Sources“ vykdantysis direktorius Christopheris Granville‘is.

Pats V. Putinas skundėsi paskolų kainomis, tačiau kol kas, atrodo, jis pasitiki jėga pagrįstais banko instinktais.

„Centrinis bankas savo veiklą strategiškai derina su vadovybės pageidavimais, – sako Ch. Granville‘is. – Didžiausias prioritetas yra užtikrinti stabilumą, o ne bet kokia kaina išvengti neigiamo augimo.“

Tačiau visą laiką egzistuoja tikimybė, kad V. Putino požiūris gali pasikeisti, tai nurodo kai kurios jo pastabos. Kalbėdamas su finansų ministru Antonu Siluanovu, jis paragino siekti „glaudesnio Centrinio banko ir vyriausybės bendradarbiavimo“.

Palūkanų normos manija rusus apsėdusi nuo pat dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, kai hiperinfliacija, kilusi po Sovietų Sąjungos žlugimo, išsekino finansinę sistemą, ištirpdė santaupas ir parklupdė ekonomiką.

Antrasis valiutos žlugimas ir nemokumas 1998 m. pastūmėjo V. Putiną į valdžią kitais metais, ir rublio stabilumas tapo vienu iš svariausių laimėjimų, pasiektų jam vadovaujant.

V. Putinas pats skatina Centrinio banko savarankiškumą.

„Mes – vykdomosios valdžios lygmenyje – nesikišame į Centrinio banko politiką, – pasakė jis šį mėnesį per susitikimą su TVF vadove Christine Lagarde. – Centrinis bankas vadovaudamasis įstatymais vykdo nepriklausomą politiką. Tačiau mes, žinoma, įdėmiai stebime, kas vyksta.“

Elektroniniu laišku atsiųstame komentare bankas pareiškė, kad jo savarankiškumą, „vieną iš pamatinių pinigų politikos suvokimo principų“, užtikrina Konstitucija.

Kai kurie V. Putino kritikai teigia, kad jis nesikiša į pinigų politiką, nes nesijaučia saugiai srityje, kurioje nėra kompetentingas.

„Rusijos centrinis bankas yra labiausiai nepriklausoma dabartinės Rusijos institucija, – pasakė Sergejus Aleksašenka, buvęs Centrinio banko valdytojo pavaduotojas ir prezidento kritikas. – Taip yra todėl, kad V. Putinas nesupranta, kaip veikia pinigų valdymo instancijos. Jis supranta Centrinio banko svarbą ir įtaką, bet bijo jį paveikti per griežtai.“

Centriniame banke, skirtingai nei ministerijose ar didžiosiose kompanijose, vadovaujančių postų neužima seni įtakingi V. Putino draugai.

„Tai tik krūva akiniuotų keistuolių, galima sakyti, daugiau ar mažiau kompetentingų, bet keistuolių“, – pasakė aukštas pareigas užimantis šaltinis vyriausybėje.

V. Putinas pasitiki 51 m. Elvira Nabiulina, kuri bankui vadovauja 17 mėnesių. Prieš tai ji ilgus metus dirbo ekonomikos patarėja ir buvo ministrų kabineto narė.

„Kaip Centrinio banko valdytoja ji pasirodė besanti daug stipresnė nei tikėtasi“, – pasakė Andersas Aslundas, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone vyresnysis mokslo darbuotojas.

E. Nabiulina savo ruožtu pinigų politiką perdavė į Ksenijos Judajevos rankas. K. Judajeva kvalifikaciją įgijo Amerikoje, ir yra laikoma viena iš geriausių savo srities specialisčių visoje šalyje.

Rublio stabilumą V. Putino laikais užtikrino didelis valiutos atsargų rezervas, kurį savo ruožtu užtikrino dujų ir naftos pardavimas. Tačiau kai naftos kainos nukrito, o dėl Ukrainos krizės Rusijai šiais metais buvo įvestos sankcijos, net ir Rusijos 420 mlrd. dolerių (apytikriai 1,156 trln. Lt.) iždas pasirodė nesantis beribis.

Per vieną mėnesį rublio palaikymui skyrusi 30 mlrd. dolerių (82,6 mlrd. Lt), E. Nabiulina paskelbė ilgai lauktus planus paleisti rublio kursą, ir nebesiekti dirbtinai jį palaikyti.

Lapkričio 10 d. ryte , kai apie tai buvo paskelbta, nustebo net banko skyrių vadovai, pareiškė šaltiniai, pabrėždami E. Nabiulinos gebėjimą užkirsti kelią informacijos nutekinimui.

Prieš paleisdama rublio kursą, E. Nabiulina smarkiai pakėlė palūkanų normą, tokiu būdu išlaikydama santaupas rubliais ir užkirsdama kelią panikai ir kapitalo nutekėjimui, kuris buvo fiksuojamas 1998 m.

Rublis vis dar 29 proc. smukęs dolerio atžvilgiu, bet pastarosiomis dienomis šiek tiek pakilo. Neseniai E. Nabiulina stoiškai gynė savo sprendimą paleisti rublio kursą.

„Dabartinėmis aplinkybėmis, kuriose yra atsidūrusi Rusijos ekonomika, visiškai neįmanoma kontroliuoti valiutos kurso palaikant jo priklausomybę nuo naftos kainų“, – pasakė ji parlamentui.