Šios bylos išvados bus svarbios ne tik „Snoro“ indėlininkams ir investuotojams – sprendimo laukia ir visa Europa, nes tai pirmoji tokio pobūdžio byla. Anot teisininkų, teismo pateiktu išaiškinimu remsis ir kitos valstybės, jeigu jų šalyse iškils panašus ginčas.

Tiesa, sprendimo Lietuvai teks palaukti – Liuksemburgo teisėjai savo išvadas paprastai pateikia per tris keturis mėnesius.

Išaiškinti, ar „Snoro“ indėlininkams ir investuotojams, įsigijusiems indėlių sertifikatus ir obligacijas, pagal Europos Sąjungos (ES) teisę yra taikomos garantijos, ETT pagreitintos procedūros tvarka paprašė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dar praėjusių metų gruodį.

Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija atkreipė ypatingą dėmesį į „Snoro“ indėlininkams svarbios bylos trukmę, jos svarbą Lietuvos visuomenei, bankų aplinkai bei šiuo metu vykstančiam banko „Snoras“ bankroto procedūrai.

Savo pareiškime ETT Lietuvos teisėjai prašė išaiškinti, ar ES direktyvų nuostatos, reglamentuojančios indėlininkų ir investuotojų draudimą, yra tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus, pagal kurių nuostatas banko „Snoras“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams draudimo apsauga netaikytina.

Ieškinius teismuose reiškiantys Lietuvos gyventojai siekia, kad teismo sprendimas jiems garantuotų teisę gauti indėlių draudimo išmoką (iki 345 tūkst. Lt arba 100 tūkst. eurų) už pinigus, kurie buvo sumokėti už banko obligacijas arba indėlio sertifikatus. Iš viso „Snoro“neišpirktų iš investuotojų skolos vertybinių popierių vertė apytiksliai sudaro 175 mln. eurų.

Byla Liuksemburgo teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o tai – gana retas atvejis, sako „Snorui“ atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Ignas Dargužas.

„Tai rodo bylos sudėtingumą ir aktualumą ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, – pažymėjo jis. – Pagal šį pavyzdį vėliau bus nagrinėjamos visos panašios bylos Europoje, nes ETT sprendimai formuoja teisminę praktiką visoje ES teismų sistemoje.“

„Sprendimas numatomas kitų metų balandžio ar gegužės mėnesį, bylos nagrinėjimo metu šalys, kaip ir teismas, buvo labai aktyvūs, tačiau ką kalbėjo kiekviena šalis, negalime atskleisti, nes pats posėdis buvo uždaras – tokia taisyklė, – po posėdžio sakė bankui su kolega atstovavęs advokatas Kęstutis Švirinas.

Jis pažymėjo, kad teisėjai buvo pakankamai aktyvūs ir uždavė daug klausimų. „Dabar reikia laukti – kantrybės“, – sakė jis.

Tuo metu indėlininkų interesams šioje byloje atstovavęs advokatų kontoros „Milinis ir partneriai“ advokatas Albertas Milinis sako, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemų netinkamai buvo perkeltos į Lietuvos teisės aktus. Anot jo, nepagrįstai indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams netaikoma draudiminė apsauga.

„Manome, kad banko „Snoras“ išduoti dokumentai neatitinka ES teisės aktų reikalavimų“, – pažymėjo A. Milinis.

Bylą net kelias valandas nagrinėjo penki teisėjai, tačiau joje nebuvo teisėjo iš Lietuvos – ETT dirba buvęs ilgametis Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas.

Bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011-ųjų gruodžio 7-ąją, jo pagrindiniai akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas nuo teisingumo pasislėpė Didžiojoje Britanijoje. Čia vis dar svarstomas jų perdavimo baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą klausimas – Generalinė prokuratūra dėl banko turto iššvaistymo ir pasisavinimo atlieka ikiteisminį tyrimą.