„Lietuvoje jauni žmonės yra skatinami kurti verslą, gerai, bet reikia galvoti apie didesnę visuomenės dalį, nes verslo visuomenė nėra vien jaunimas. Dažnu atveju, vyresni žmonės yra sėkmingesni nei jaunuoliai, o savo verslą juos skatina kurti ne fondai ar investuotojai, bet gyvenimas. Su malonumu investuočiau į verslą, kurio pradininkas būtų vyresnis, kad ir 60-ies metų, asmuo - tokie žmonės turi patirties“, - sako „Verslo angelų fondo I“ valdytojas Arvydas Strumskis.

Pasak jo, vyresnis žmogus atsargiau ir pragmatiškiau vertina galimybes, jas ne kartą perskaičiuoja.

Arvydas Strumskis
„Pastebiu, kad Lietuvoje yra labai jaučiamas jaunystės kultas, kai JAV jau kuris laikas suprasta, kad vyresni žmonės geriau supranta bendraamžius, todėl su franšizėmis dirbantis „McDonald's“ įdarbina pensinio amžiaus žmones, kurie aptarnauja panašaus amžiaus klientus. Lietuva galėtų praturtėti, jei ir kitos visuomenės grupės aktyviau kurs verslus. Žinoma, logiška verslumą skatinti nuo mažens, bet reikia dirbti ir su tais, kurie gimė ir augo kitoje santvarkoje“, - siūlo investuotojas.

Visuomenės geografijos ir demografijos instituto direktorius Donatas Burneika sako, kad jaunimo verslumui skatinti yra keletas priežasčių. Pirma, valstybėse, kur žmonės daugybę metų gyvena toje pat santvarkoje, vyresnio amžiaus asmenims prisitaikyti prie esamų sąlygų ir imtis verslo yra lengviau.

„Kita priežastis - paprastai jaunimui skiriama daugiausiai dėmesio kalbant apie dabartį ir ateitį. Visi tikisi, kad jaunoji karta bus geresnė ir turės daugiau perspektyvų, žinoma, tai nėra teisinga. Sutinku, kad Lietuvoje vyresnių žmonių potencialas yra nepakankamai naudojamas“, - mano pašnekovas.

Mato galimybę visiems gyventi geriau

Akivaizdu, kad visuomenė sensta ir kuo toliau, tuo labiau reikės daugiau remtis vyresnių žmonių darbu, tad juos būtina aktyviau įtraukti į darbo rinką, konstatuoja D. Burneika.

„Kuo geriau bus panaudojamas visos kartos, tuo geriau gyvensime – tai yra faktas. Lietuvoje daug vyresnio amžiaus žmonių nedaro to, ką galėtų verslumo prasme. Antra vertus, yra sektinų pavyzdžių, dalis vyresnio amžiaus žmonių sėkmingai užsiima kaimo turizmu, dirba regionuose“, - kalbėjo specialistas.

Jis primena, kad Lietuvoje yra kita problema: vyresnio amžiaus žmogui netekus darbo, rasti naują darbą nelengva.

„Nuosavas verslas yra alternatyva, tačiau jo reikia mokytis, priimti rizikas. O demografinės problemos akivaizdžiai aštrėja: gimstamumas mažas, o imigrantų nedaug ir nepanašu, kad jų daugėtų“, - apibendrina D. Burneika.

„Mes jau turime rimtų problemų, pavyzdžiui, neaišku, ar „Sodros“ sistema yra pajėgi mokėti visiems žmonėms, kurie taupė pensijai, jau dabar priimame sprendimus pailginti žmogaus darbinį amžių, o tai reiškia, kad vyrui ir moteriai, kuriems yra 50-60 metų dar yra reikalas dirbti daugiau nei dešimtmetį iki pensijos“, - antrina A. Strumskis.

Jis sutinka, tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonės sukurs nedaug technologinių verslų, tačiau jiems neblogai sekasi klasikinės veiklos, pavyzdžiui, nedidelė gamyba ar prekyba.

„Tie, kurie turi daugiausiai išteklių sukurti savo verslui, pakankamai įgūdžių ir ryšių, dažniausiai yra 30-40 metų, bet amžiui didėjant tai padaryti tampa vis sunkiau, nors žmonės gali jo imtis. Visgi, dabar susidaro įspūdis, kad dalis žmonių tampa nebereikalingais“, - apibendrino A. Srumskis.

Ką skatina?

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) siūlo lengvatines paskolas pradedantiesiems verslą iš Verslumo skatinimo fondo, finansavimas siekia iki 86 tūkst. Lt.

„Finansavimo galimybėmis verslo pradžiai ir plėtrai, įmonėms iki 1 m., aktyviausiai naudojosi jaunimas iki 29 m. amžiaus - apie 36 proc. Vyresni nei 50 m. sudaro beveik 8 proc. visų pradedančiųjų verslininkų. Tad būtent pagal šią priemonę didžiąją dalį sudaro tarpinės amžiaus grupės verslininkai“, - komentavo „Invegos“ rinkodaros vadybininkė Asta Kraujalytė.

Ji dėsto, kad remiantis šių metų birželį „Invegos“ užsakymu atliktu visuomenės ir verslo nuomonės tyrimų, savo verslą dažniau norėtų pradėti vyrai, 18-45 m. apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės atstovai bei miestiečiai. Paskolą verslo pradžiai dažniau ketina imti jaunesni respondentai.

Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius pasakojo, kad šiuo metu teikiami pirmųjų verslo metų krepšeliai jaunimui iki 30 metų.

„Kitos paslaugos ir renginiai yra skirti visiems. Svarstome, kad reikėtų pirmųjų verslo metų krepšelius dalinti visų amžiaus grupių žmonėms, ne tik jaunimui, kaip kad buvo daroma anksčiau.
Nuo 2010 m. gegužės iki 2012 m. gegužės verslo pradžios krepšelių paslaugos buvo teikiamos visoms amžiaus grupėms, santykis tarp kuriančių savo verslą ir steigiančių įmones jaunų, iki 29 m., ir vyresnių asmenų buvo 32 ir 68 proc.“, - komentavo vadovas.

M. Nocius patvirtino Visuomenės geografijos ir demografijos instituto direktoriaus teiginį: jaunimo verslumas skatinamas ne tik siekiant jiems padėti įsidarbinti, bet kartu tikintis ateityje turėti verslių senjorų.

„Tiek jaunimo, tiek ir bendra verslo kūrimo statistika rodo, kad Lietuvoje didžioji verslo dalis kuriama paslaugų sektoriuje“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, iš paėmusių verslo pradžios krepšelius jaunimo, tik 10 proc. sudaro technologinius verslus kuriantys žmonės, bet populiariausia naujo verslo sritis - mažmeninė prekyba. Ji sudaro apie 70 proc. visų steigiamų verslų su valstybės pagalba.

Darbo jėgos aktyvumas pagal amžių
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (93)