Dvi neperšaunamos durys ir nedidelė iškaba – vieninteliai ženklai, išduodantis faktą, kad šis biuras priklauso finansų specialistui, padėjusiam artimiausiems Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmonėms susikrauti milijardus. Žmogui, kuris Šaltojo karo metais dirbo Vienoje ir Ciuriche, dabar, kaip teigia jo bičiuliai, yra pats paslaptingiausias bankininkas, paklūstantis buvusio šnipo nurodymams, rašo leaderpost.com.

Nors 61 metų A. Akimovas ir neišvengė sankcijų bankui, kuriam vadovauja jau tiek metų (trečiam pagal dydį Rusijos bankui „Gazprombank“), asmeniškai į juodąjį sąrašą jis nepateko. Kitiems tokia laimė nenusišypsojo.

Pavyzdžiui, Jurijus Kovalčiukas, didžiausias banko „Bank Rossija“ (16 pagal dydį Rusijoje) akcininkas, JAV sankcijų sąraše atsidūrė jau per pirmąjį etapą – jį Vakarai įvardijo kaip „V. Putino kasininką“. A. Akimovui, kuris niekada nebuvo atsidūręs pasaulio turtingiausiųjų sąraše, priklauso apie 0,2 proc. banko – arba 1,7 mln. dolerių (4,63 mln. Lt).

A.Akimovas yra vienas svarbiausių žmonių V. Putino sistemoje, o faktas, kad tai žino vos keli žmonės – dar vienas įrodymas, kad šis žmogus geba tyliai nudirbti didelius darbus, teigia UBS AG pirmininkas Rusijoje Rairas Simonjanas, A. Akimovą pažįstantis jau labai seniai. 67 metų R. Simonjanas prie UBS prisijungė sausį, prieš tai jis 14 metų vadovavo „Morgan Stanley“ būstinei Maskvoje, aštuonis mėnesius patarinėjo „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui, kuris JAV juodajame sąraše atsidūrė balandį.

„Andrejui visada pavykdavę išlaikyti profesionalius santykius tiek su V. Putino aplinka, tiek su kitais žmonėmis, nors dalis jų net nesikalba vieni su kitais. Tokie asmenys, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių, tarpininkavimui neprieštarauja“, – sako R. Simonjanas.

A.Akimovas, puikiai mokantis anglų ir (kaip ir V. Putinas) vokiečių kalbą, niekada neduoda interviu, teigia „Gazprombank“ atstovai spaudai. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Rusijos prezidento santykių su A. Akimovu komentuoti nepanoro.

Andrejus Akimovas
„Andrejus labai, labai paslaptingas žmogus – net ir kaip bankininkas. „Gazprombank“ labai rusiškas bankas. Užsieniečiai to nesuprastų“, – tvirtina R. Simonjanas.

Kai 2002 metais „Gazprombank“ pradėjo vadovauti A. Akimovas, šis bankas tebuvo didžiausio pasaulyje dujų gamintojo valdytojų „kiaulė taupyklė“, jo turtas siekė 3,8 mlrd. dolerių (10,34 mlrd. Lt), sako R. Simonjanas. Dabar banko turtas vertinamas 96 mlrd. dolerių (261,27 mlrd. Lt).

A.Akimovo pavaduotojas Alanas Vaksmanas sako, kad „Gazprombank“ skolina bendrovėms, finansuoja įvairius projektus, investuoja, todėl labiau primena „Goldman Sachs Group Inc.“, o ne paprastą banką. Bankas daugiausia dirba su stambiomis bendrovėmis, todėl jam pavyko sėkmingai sušvelninti sankcijų poveikį. Tam padėjo sukaupti indėliai, pasirūpinę net 70 proc. investicijoms būtinų lėšų. Be to, būtent šie pinigai išsaugojo maždaug 9,6 mlrd. dolerių (26,13 mlrd. Lt) vertės likvidų turtą.

„Sankcijos gali sulėtinti banko augimą, tačiau jo sunaikinti nepavyks“, – įsitikinęs A. Vaksmanas.

Nepaisant to, sankcijos taikomos ir toliau, ekonomika auga vis lėčiau, todėl tokiems skolintojams kaip „Gazprombank“ teks susidurti su lėšų trūkumo ir sumenkusio pelno problemomis, mano „Standars Poor‘s“ analitikė, besispecializuojanti Rusijos bankų klausimais, Natalija Jalovskaja.

Problemų nestinga

Gazprombank
A.Akimovas priklauso dviejų stambiausių „Gazprombank“ klientų valdybai, bent jau taip teigia du gerai informuoti asmenys: konkrečiai kalbama apie „Gazprom“ ir „Rosneftegaz“, pastarajai bendrovei priklauso dalis „Gazprom“ ir „Rosneft“ akcijų, už kurias gaunami dividendai per metus siekia kelis milijardus dolerių. Šios ir kitos bendrovės, valdomos V. Putinui artimų asmenų, pavyzdžiui, naftotiekio operatorius „Transneft“, bankas VUB ir naftos perdirbėjas „Surgutneftegas“, „Gazprombank“ turi kelis milijardus siekiančių indėlių. Nei „Transneft“, nei VEB, nei „Surgut“ šio fakto nekomentuoja.

Bankas turi gana mažai individualių klientų – vos 4 mln. Pavyzdžiui, „Sberbank“ jų turi 110 mln., o VTB – 25 mln. Daugumą jų sudaro klientų darbuotojai, įskaitant daugiau nei 300 tūkst. „Gazprom“ darbuotojų. Pats „Gazprombank“ turi 13 tūkst. darbuotojų.

Dėl sankcijų užsivėrė JAV ir Europos rinkos, virš galvos kabo 4,3 mlrd. dolerių (11,7 mlrd. Lt) užsienio skola, kurią teks grąžinti per dvejus metus, į teisėsaugos pareigūnų akiratį pateko keli didžiausi klientai – kam jau kam, o A. Akimovui problemų tikrai nestinga.

Stambiausi banko skolininkai, kaip teigia gerai informuoti šaltiniai, yra bendrovės, priklausančios keturiems sankcijų juodajame sąraše atsidūrusiems asmenims: I Sečinui ir milijardieriams Genadijui Timčenkai, Arkadijui Rotenbergui ir jo broliui Borisui Rotenbergui. Kitas turtingas klientas – Ukrainos pilietis Dmitrijus Firtašas, šiuo metu Vienoje laukiantis ekstradicijos. Vienoje jis buvo sulaikytas dėl kaltinimų kyšininkavimu, tačiau už rekordinį 125 mln. eurų (431,6 mln. Lt) užstatą paleistas. Dar vienas nemalonumų turintis minėtojo banko klientas yra Vladimiras Jevtušenkovas – Maskvoje jis gyvena namų arešto sąlygomis, kaltintojai siekia nacionalizuoti jo bendrovę „Bashneft“.

A.Akimovui būtų pavykę išvengti tokių galvos skausmų, būtų galėjęs sau ramiai dirbti iš Vienos, tačiau prieš dešimt metų neatsispyrė gautam viliojančiam pasiūlymui, kurio atsisakyti nebūtų galėjęs nė vienas Rusijos patriotas, sako kitas ilgametis bankininko bičiulis Olegas Ožereljevas, kadaise patarinėjęs pačiam Michailui Gorbačiovui.

„Gazprom“ akivaizdžiai reikėjo tokio žmogaus kaip A. Akimovas, kuris pajėgtų „Gazprombank“ paversti „pasaulinio lygio skolintoju, kurio paslaugomis naudotųsi patys įvairiausi klientai. Tai buvo puiki proga. Jam sekėsi tiesiog puikiai“, - sako 73 metų O. Ožereljevas. O. Ožereljevas, A. Akimovas ir R. Simonyanas priklausė grupelei finansų specialistų, kuriuos M. Gorbačiovas prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą buvo pasiuntęs į Vašingtoną ieškoti investicijų. Amerikoje jie praleido kelias savaites, bendravo su valdžios atstovais ir verslininkais.

A.Akimovą labai domino JAV politinės sistemos subtilybės, neišdildomą įspūdį paliko senatorių, pavyzdžiui, Tedo Kennedy, žinios apie pasaulį, pasakoja O. Ožereljevas. A. Akimovas iki dabar saugo nuotrauką su šiuo JAV politiku.

Kelionė, kurią organizavo A. Akimovas, Rusijai buvo labai naudinga. Nors ir grįžo tuščiomis rankomis, užsimezgė ryšiai, kurie vėliau padėjo į Rusiją pritraukti investicijų, įsitikinęs R. Simonjanas.

Ryšys su V. Putinu – iš Sankt Peterburgo laikų

Vladimiras Putinas
Kaip daugumos įtakingiausių Rusijos asmenų, A. Akimovo santykių su V. Putinu pradžia siekia XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžią, kai tuomet būsimasis prezidentas darbavosi Sankt Peterburgo merijoje. Abu jie gimė Leningrade – V. Putinas 1952 metais, o A. Akimovas – 1953 metais. Abu 9-ąjį dešimtmetyje Europoje atstovavo Rusijos interesams: A. Akimovas bankininkystės srityje, o V. Putinas – žvalgyboje. Tačiau susitiko tik bebaigdami trečią dešimtį, sako O. Ožereljevas.

A.Akimovo tėvas, kariuomenės inžinierius, į Maskvą buvo perkeltas vos gimus sūnui, todėl bankininkas užaugo Maskvoje. Baigės elitinę vidurinę mokyklą, kur buvo sustiprinta anglų kalba, būsimasis bankininkas pradėjo mokytis Maskvos finansų institute, kur 1974 metais gavo ekonomikos mokslų diplomą – kaip tik tuo metu Rusijos ekonomikoje prasidėjo vadinamoji Brežnevo stagnacija.

Baigęs studijas, A. Akimovas gavo paskyrimą į Užsienio prekybos banką, kuris šiandien žinomas kaip VEB arba „Vnešekonombank“. Ten jis dirbo 11 metų. Per tą laiką sovietai, desperatiškai stengdamiesi išsaugoti stiprų rublį, pradėjo intensyviai skolintis iš Europos, ypač Vakarų Vokietijos. Be to, tapo labai priklausomi nuo Amerikos grūdų.

1985 metais, kai M. Gorbačiovas tapo trečiuoju Sovietų Sąjungos lyderiu per trejus metus, A. Akimovas buvo išsiųstas į Šveicariją, kur tapo minėtojo banko padalinio Ciuriche vadovu.

1987 metais, kai Ronaldas Reaganas paragino M. Gorbačiovą „nugriauti sieną“, A. Akimovas paskirtas „Donau Bank“ vadovu Vienoje – tai buvo dar vienas sovietų bandymas sustiprinti rublį skatinant prekybą ir paskolas. Po dvejų metų, kai Berlyno siena pagaliau iš tikrųjų virto griuvėsiais, A. Akimovas užsikrėtė permainų nuotaikomis, todėl buvo paprasčiausiai atleistas. Priežastis: jis liovėsi didžiąją dalį savo uždarbio siųsti Komunistų partijai Maskvoje, teigia du situaciją išmanantys šaltiniai. A. Akimovui buvo mokamas užsienio standartus atitinkantis atlyginimas – 10 tūkst. dolerių (27 tūkst. Lt), tačiau partija uždraudė svečioje šalyje dirbantiems asmenims uždirbti daugiau nei ambasadoriui šalyje – tais laikais ši suma siekė apie 1500 dolerių (4082 Lt) per mėnesį.
„A. Akimovas metė iššūkį sovietų sistemai. Jis priklausė sovietų visuomenės grietinėlei. Lyginant su paprastais rusais, jis gyveno itin gerai. Ir puikiai suprato, ko gali netekti“, – sako R. Simonjanas.

1991 metų pradžioje A. Akimovas gavo Politinio biuro leidimą Vienoje įkurti bendrovę, kuri palengvintų prekybą Europoje. Jo jaunesniuoju partneriu naujame versle – IMAG GmbH – tapo Aleksandras Medvedevas, šiuo metu vadovaujantis „Gazprom“ eksporto atšakai. Giminystės ryšiai su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu jo nesieja.

Po metų Politinio biuro, kuriam reiktų teikti ataskaitas, nebeliko, todėl A. Akimovas galėjo elgtis taip, kaip jam atrodė teisingiausia. Pasinaudodamas 4 mln. dolerių (10,89 mln. Lt), kuriuos užsidirbo prekiaudamas Rytų Vokietijos skola „Donau Bank“, jis IMAG būstinę perkėlė į patalpas vietos centre. Beje, ten seniau buvo arklidės.

Būtent tuo metu V. Putinui, atsakingam už Sankt Peterburgo santykius su užsieniu, pasitaikė puiki proga įvertinti A. Akimovo sugebėjimą spręsti sudėtingas problemas, sako O. Ožereljevas, dirbęs profesoriumi universitete, kur kadaise dėstė V. Putino viršininkas majoras Anatolijus Sobčiakas.

IMAG paslaugomis naudojosi ir būsimasis milijardierius Genadijus Tymčenka ir jo partneriai naftos prekyba besivertusioje bendrovėje „Kinex“, turėjusioje visų taip geidžiamą eksporto licenciją. „Kinex“ turėjo tris problemas. Pirmiausia reikėjo Maskvoje pratęsti licenciją, pasirūpinti kvotomis ir gauti 1 mlrd. dolerių (2,72 mlrd. Lt), kurių reikėjo „Kiriši“ naftos perdirbimo gamyklai, tiekusiai produkciją, atnaujinti, teigia O. Ožereljevas, tuo metu vadovavęs IMAG biurui Maskvoje.

„Ieškodamas paramos „Kiriši“, IMAG buvo priverstas kreiptis į A. Sobčiaką, kuris mus pasiuntė pas savo pavaduotoją – V. Putiną“, – sako O. Ožereljevas.

G. Tymčenkos partneris iš „Kinex“ Andrejus Katkovas sako, kad IMAG pasisekė visais trimis frontais, įskaitant ir finansavimą, kuriuo pasirūpinti buvo patikėta užsienio bankams. „A. Akimovas ir jo partneris A. Medvedevas buvo iš tų kelių žmonių, kurie dirbo Europoje ir turėjo reikiamos patirties Vakarų bankininkystės sistemoje. A. Akimovo žinios mums labai padėjo – kalbu ne tik apie finansus“, – konstatuoja O. Ožereljevas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)