Asociacijos prognozėmis, šiemet darbuotojų gyvybės draudimo rinka augs pusantro karto iki 12-13 mln. litų pasirašytų naujų draudimo įmokų.
Per 2004 metus ši rinka išaugo beveik 35 proc. - nuo 6,78 mln. litų iki 8,17 mln. litų draudimo įmokų. Pernai pasirašyta 67 proc. daugiau šio draudimo sutarčių - 2156 sutartys, pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas 60 proc. augimas.
Darbdavius investuoti į darbuotojų gyvybės draudimą skatina ir palanki mokestinė aplinka - įmonė naudojasi pelno ir gyventojų pajamų mokesčių lengvatomis, o "Sodrai" sumoka įmokas tik nuo draudimo įmokų sumos. Ilgalaikiu periodu įmonei tai kainuoja mažiau, nei atitinkama suma pakelti darbuotojo atlyginimą arba naudoti kitas skatinimo priemones.
Gyvybę apsidraudusiems asmenims taikomos 15 proc. arba 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.
"Apskritai Lietuvoje gyvybės draudimas dar labai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, kur gyvybės draudimas sudaro 50-60 proc. visos draudimo rinkos, o Lietuvoje - tik 27 procentus. Lietuva labai atsilieka ir pagal vidutinį gyvybės draudimo įmokos dydį", - sakė A. Bakšinskas.
Vidutinė darbuotojų gyvybės draudimo mėnesio įmoka pernai sudarė 155 litus, šiemet išaugo iki beveik 200 litų. Įmoką galima skirti tiek lėšų kaupimui, tiek rizikos draudimui.
Anot asociacijos valdybos pirmininko Gintauto Mažeikos, nelaimingi atsitikimai darbo vietoje, pavyzdžiui, "Karigės", "Ukmergės gelžbetonio" įmonėse, lemia staigų darbuotojų rizikos draudimo populiarėjimą.
"Didžiuosiuose šalies miestuose po 2-3 metų darbuotojų gyvybės draudimas taps savaime suprantamu dalyku, mažuose miestuose jo populiarumas mažas, ten paprasčiausiai nėra pasirinkimo", - sakė "Organizacijų vystymo centro" konsultantė Diana Palivonienė.
Investicinį gyvybės draudimą siūlo visos 8 šalies gyvybės draudimo bendrovės. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį gyvybės draudimo rinkoje pasirašyta 60 mln. litų draudimo įmokų bei apmokėta 7,4 mln. litų žalų.