Į kritikos ugnį patekęs ir kurį laiką tylėjęs J.-C.Junckeris trečiadienį perėjo į kontrpuolimą, pareiškęs, kad Komisija, kuri yra Europos Sąjungos (ES) aukščiausia vykdomosios valdžios institucija, „sieks (mokesčių) harmonizavimo ir teisingų taisyklių visiems“.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad mažytė Liuksemburgo hercogystė šimtams tarptautinių kompanijų taikė didžiules mokestines lengvatas.
Tarp kompanijų, kurias įvardijo JAV įsikūrusi Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ), per pusmetį peržiūrėjusi daugiau nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, minimi tokie garsūs vardai kaip „Pepsi“, IKEA ir „Deutsche Bank“.
Šių faktų paviešinimas tokiu metu, kai lėšų stokojančioms ES valstybių vyriausybėms teko smarkiai apkarpyti biudžetus, sukėlė politinę audrą ir įstūmė į nemalonią padėtį neseniai prie Europos Komisijos vairo stojusį J.-C. Junckerį, kuris prieš tai du dešimtmečius, tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryti dauguma tų mokestinių susitarimų, vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.
„Nekalbėkite apie mane kaip apie geriausią stambaus verslo draugą, stambus verslas šiame pastate turi kur kas geresnių draugų“, - sakė J.-C.Junckeris Europos Parlamente.
Komisijos vadovui netikėtai pasirodžius ES asamblėjoje, per kraštutinių dešiniųjų stovyklą nuvilnijo nepritarimo banga.
Prieš tai J.-C.Junckeris taip pat netikėtai pasirodė spaudos atstovams, su kuriais bendravo pirmą kartą po to, kai prieš beveik savaitę pasaulio laikraščiai paskelbė šokiruojančius faktus apie Liuksemburgo mokestines lengvatas, dėl kurių pasigirdo raginimų naujajam Europos Komisijos vadovui atsistatydinti.
Žilaplaukis Europos politikos veteranas grietai paneigė, kad buvo šios „visiškai teisėtos“ sistemos „architektas“, ir tvirtino „asmeniškai nedalyvavęs“ jokiuose mokestiniuose susitarimuose.
„Esu sakęs, kad Komisija kovos su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu“, - sakė J.-C.Juckeris, užvertusiems jį klausimų lavina.
J.-C.Junckeris pabrėžė, jog tie susitarimai atitiko ES ir tarptautines taisykles, tačiau taip pat sakė, jog dėl besikeičiančio požiūrio reikia labiau šiuolaikiškų įstatymų ir daugiau skaidrumo.
„JOKIO INTERESŲ KONFLIKTO“
Nutekinti dokumentai, kuriuos jau spėta pavadinti „Luxleaks“, parodė, kad per mažytę Liuksemburgo hercogystę buvo nukreipiami milijardai JAV dolerių naudojant sudėtingas finansines struktūras, dėl kurių bendrovės galėjo gerokai susimažinti savo mokestinius įsipareigojimus, o lėšų stokojančios vyriausybės negaudavo pajamų.
J.-C. Junckeris du dešimtmečius prižiūrėjo Liuksemburgo mokesčių politiką ir transformavo šią šalį iš apsnūdusio Europos užkampio į svarbų tarptautinį finansų centrą, per kurį savo reikalus tvarko šimtai didžiųjų pasaulio kompanijų.
Dėl paaiškėjusių faktų apie Liuksemburgo susitarimus su tarptautinėmis bendrovėmis J.-C.Junckeris, kuris Komisijos pirmininko pareigas oficialiai pradėjo eiti lapkričio 1 dieną, iš karto pateko į smarkios kritikos ugnį, turint galvoje ES deklaruojamą tikslą griežtai kovoti su mokestiniu sukčiavimu.
Komisija jau anksčiau pradėjo virtinę tyrimų dėl mokestinių susitarimų Airijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge.
ES negali kištis į valstybių narių mokestinius reikalus, bet gali tirti, ar jose tam tikroms bendrovėms nesuteikiamas nesąžiningas pranašumas prieš savo konkurentes, kuris gali būti laikomas neteisėta valstybės parama verslui.
Jei tai nustatoma, tuomet laikoma, kad šalis pažeidžia 28-ių valstybių bloko bendrosios rinkos taisykles.
„Nėra interesų konflikto, kai Komisija pradeda tirti tokius susitarimus“, - sakė J.-C. Junckeris.
Naujoji ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager sakė, kad ji, „suprantama“, tęs tuos tyrimus, o J.-C.Junckeris anksčiau nurodė, jog leis šiam procesui vykti sava vaga.
KOMISIJA „REMIA“ JUNCKERĮ
Vis dėlto tai neišsklaido abejonių dėl J.-C.Junckerio vaidmens sudarant tuos mokestinius susitarimus, kurie formaliai yra teisėti, tačiau kelia pasipiktinimą, turint galvoje griežtas taupymo priemones ir išaugusius mokesčius eiliniams piliečiams.
J.-C.Junckeris sakė, kad užimdamas Europos Komisijos vadovo postą, jis nebegali komentuoti Liuksemburgo reikalų ar svarstyti, ar vis dar yra tinkamas žmogus vadovauti ES.
„Esu toks pat tinkamas, koks esate jūs“, - atsikirto J.-C.Junckeris vienam žurnalistui.
Pasak Europos Komisijos vadovo, 22-a iš 28-ių Bendrijos valstybių turėjo panašius mokestinius susitarimus, ir svarbiausia juos sudarant buvo užtikrinti, kad jie nepažeistų valstybės paramos verslui taisyklės.
J.-C.Junckeris paprašė Europos Parlamento paramos.
„Man reikia jūsų pasitikėjimo. Be jūsų pasitikėjimo niekas neįmanoma“, - sakė Komisijos vadovas, kurio žodžius palydėjo nepritarimo šurmulys.
Mažiausiai vienas europarlamentaras paragino J.-C.Junckerį atsistatydinti ar bent jau neiti pareigų, kol tiriamas jo vaidmuo šiame reikale.
Tačiau Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), kurį J.-C.Junckeris vadina savo „dešiniąja ranka“, griežtai atmetė bet kokias prielaidas, kad jo bosas gali atsistatydinti.
J.-C.Junckeris neigė, kad elgėsi nekorektiškai, pridurdamas, jog „mano praeityje nėra nieko“, kas leistų daryti prielaidas, kad jis skatino mokesčių slėpimą.
Priešingai, „visą laiką siekiau didesnio mokesčių harmonizavimo Europoje“, kad visi žaistų pagal vienodas žaidimo taisykles, pabrėžė jis.
J.-C.Junckeris paskelbė, kad Komisija greitai paskelbs direktyvą, numatančią automatinį keitimąsi informacija apie sprendimus dėl mokesčių įstatymų taikymo, kuri leis bendrovėms iš anksto numatyti, kaip konkrečios šalies valdžia su jomis elgsis.
Jis sakė pavedęs ekonomikos komisarui Pierre'ui Moscovici parengti atitinkamą pasiūlymą.
Australijos vyriausybės vadovas Tony Abbottas trečiadienį pareiškė, kad įtakingiausių pasaulio ekonomikų lyderiams reikėtų pasinaudoti šį savaitgalį Brisbane vyksiančiu Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimu ir susitarti panaikinti pelno mokesčio spragas, dėl kurių šalys netenka milijardų įplaukų.