Šiemet per tris ketvirčius Migracijos departamentas sulaukė 2650 prašymų iš Ukrainos piliečių išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tai – 96 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
Rusijos piliečiai į Migracijos departamentą per tris ketvirčius dėl to kreipėsi 3723 kartų arba 45 proc. daugiau nei pernai, rodo Migracijos departamento statistika.
Pirmojo pusmečio duomenys taip pat rodė spartų augimą: per metus kreipimųsi iš Ukrainos padaugėjo 100 proc., o iš Rusijos – 44 proc.
Šiemet sausį – rugsėjį dažniausiai Rusijos ir Ukrainos gyventojai į Lietuvą kreipėsi dėl naujų leidimų laikinai gyventi (atitinkamai 1905 ir 2004), o ne dėl išduotųjų anksčiau pratęsimo. Pakeisti turimus leidimus gyventi Lietuvoje šiemet prašė 1818 rusai ir 646 ukrainiečiai.
„Daugiausiai prašymų išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje Migracijos departamentas gauna iš užsieniečių – tarp jų Ukrainos ir Rusijos piliečių – kurie ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją kaip savininkai ar bendraturčiai, arba yra Lietuvoje įregistruotų įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai“, - komentavo Migracijos departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Jurgis Balčiūnas.
Taip pat kreipiasi užsieniečiai, kurie ketina dirbti, turėdami Lietuvos darbo biržos leidimus, studijuoti aukštosiose mokyklose ar ketinantys Lietuvoje gyventi šeimų susijungimo pagrindu.
Pasak jo, ukrainiečių susidomėjimas Lietuva – nemažėja. Apie tai, kad ukrainiečiai nuo baisybių bėga ir į Lietuvą, DELFI skelbė liepą.
Nuo kitų metų – sugriežtinimas
Advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatas Eligijus Vinckus dėstė, kad Ukrainos piliečiai Lietuvoje ieško teisinės pagalbos.
„Dažniausiai į mus kreipėsi klientai iš Ukrainos, kurie Lietuvoje vykdo teisėtą veiklą, t. y. buvo įmonės akcininkais arba vadovais, - sakė pašnekovas. - Neatmesčiau, kad ir dėl tokios politinės situacijos Ukrainoje susidomėjimas galimybe laikinai gyventi Lietuvoje padidėjo.“
Pasak jo, jei ukrainiečiai kreipiasi dėl leidimo gyventi pratęsimo, jie pateikia papildomų dokumentų, pavyzdžiui, informacijos apie vykdytus sandorius, pinigų srautus, veiklą. Dažniausiai į advokatų bendriją kreipėsi Ukrainos gamybos sektoriaus atstovai.
Tačiau nuo kitų metų užsieniečiams įkurti verslą Lietuvoje jau bus sunkiau.
„Yra priimti pakeitimai, kurie sugriežtina reikalavimus užsieniečiams, jie įsigalios nuo 2015 m. sausio. Šie reikalavimai numato, kad užsienietis gali Lietuvoje užsiimti teisėta veikla tik tuomet, jei jis yra įmonės dalyvis, o įmonė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi jau vykdė veiklą Lietuvoje“, - atkreipia dėmesį advokatas.
Kitaip tariant, sugriežtinti reikalavimai neleis užsieniečiams įsigyti ką tik įsteigtą įmonę ir tuo motyvuojant prašyti leidimo gyventi Lietuvoje.
„Dar vienas reikalavimas: naujai įsteigtoje įmonėje turi būti ne mažiau kaip 3 darbo vietos Lietuvos piliečiams. Akcinės bendrovės turto vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų (96,7 tūkst. Lt), iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkst. Lt – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. Tad jeigu asmuo neketina Lietuvoje vykdyti veiklos, jam leidimas gyventi Lietuvoje pabrangsta“, - skaičiuoja E. Vinckus
Advokatas neatmeta, kad priimtais pakeitimais siekiama suvaldyti užsieniečių srautą Lietuvoje, užkirsti kelią fiktyvių įmonių steigimui.
Kiti pagrindai prašyti leidimo gyventi Lietuvoje išlieka nepasikeitę: asmuo gali įsikurti Lietuvoje, jei ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, studijuoti, sukuria šeimą.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą atvyko 22 tūkst. imigrantų. Kasmet jų palaipsniui atvyksta daugiau: 2012 m. jų buvo 19,8 tūkst., 2011 m. - 15,7 tūkst., 2010 m. - 5,2 tūkst.
