Patekus į tokią situaciją patariama kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie ūkio ministerijos, kuri sprendžia ir pardavėjų ginčus, pataria, ką daryti, kai neįmanoma susitarti gražiuoju.

Etaplius.lt skaitytojai pasakoja savo patirtis. Jų klausimus komentuoja Danutė Banytė, Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė.

Nusipirkome šaldytuvą su garantija, po metų jam sugedus, laukėme dvi savaites, kol bus atliktas garantinis remontas (garantija 5 m.) Po garantinio remonto. pakeitus tam tikras elektronikos detales. šaldytuvas veikė vos 12 val., taigi liko nepašalintas gedimas.

Užregistravus antrą kartą išgirdome, kad reikės laukti vėl tiek pat, tada atsisakėme remonto ir paprašėme parašyti išvadas prekei pakeisti. Garantinio aptarnavimo meistrai atsisakė tai padaryti, išsivežė šaldytuvą įvertinti, po savaitės jie pasakė, kad prekė veikia ir, kad atvažiuotume pasiimti, nes jiems už vežimą niekas nemoka, nors išsivežė ją patys. Viso garantinis šaldytuvo remontas tęsėsi mėnesį. 

Norėčiau paklausti, ar garantinio aptarnavimo meistrai elgiasi teisingai? Per kiek laiko turėtų būti atliktas garantinis remontas šaldytuvui? Ar turėjo jie išduoti išvadą prekei pakeisti? Ar prekę jie turėjo pristatyti patys?


D. Banytė paaiškina, kad šaldytuvo transportavimo garantiniu laikotarpiu išlaidas apmoka pardavėjas. 

Pasak jos, garantinio aptarnavimo terminų (o taip pat remonto atlikimo trukmės) klausimu nėra teisės aktų, verslo subjektai gali turėti vidines taisykles. Teisės aktuose naudojamas išsireiškimas „Protingas laikotarpis“.

Išvadą, ar prekę pakeis – teikia pardavėjas, kuris privalo sprendimą dėl keitimo ar nekeitimo (motyvuotą atsakymą) pateikti per 10 dienų nuo vartotojo prašymo gavimo.

„Atidaviau garantiniam remontui el. knygų skaitytuvą. Serviso darbuotojai sakė, kad remontas gali užtrukti iki mėnesio, nes gali tekti laukti naujų detalių iš gamintojo. Dabar praėjo daugiau nei mėnuo ir remontas vis dar neatliktas. Ar yra kažkoks maksimalus terminas, per kurį turi būti atlikti remonto darbai?“ - klausė kitas pirkėjas.

D. Banytės tvirtinimu, garantinio aptarnavimo terminų, o taip pat remonto atlikimo trukmės, klausimu nėra teisės aktų, verslo subjektai gali turėti vidines taisykles. Teisės aktuose naudojamas išsireiškimas „Protingas laikotarpis“.

Neturintiems dokumentų niekuo negali padėti

Prašau patarimo ar realios pagalbos išreikalaujant iš baldų aptraukėjo/atnaujintojo pripažinti klaidą neįdėjus pamušalo į vieną iš 3 minkštųjų baldų dalių ir ją ištaisyti, nes minėtoji dalis yra aptraukta tiesiog ant medinio karkaso. Palietus baldą įvairiose vietose jaučiasi lentos, kai kur (gumbais) prikimšta kažkokio kamšalo, žemiau tų vietų – tuščios erdvės. Prieš mėnesį su juo telefonu sutarėme, kad atvažiuos pažiūrėti, vietoje įvertins mūsų pageidaujamų atnaujinti baldų būklę, kiek kainuos dirbtine oda pertraukti minkštuosius baldus. Sutarėme, kad oda kainuos 720 Lt ir juos nori paimti iš anksto. 

Kitą dieną jis atvyko su krovininiu automobiliu, susikrovė baldus ir paėmęs 700 Lt, išvažiavo nedavęs jokio dokumento, bei labai susinervinęs, kad prašiau parodyti baldus, kai nuims seną odą, kad pasitartume ką keisti, kas lieka iš seno.  Ką, man už nugaros stovėsi, kai dirbsiu, aš pats žinau ką reikia keisti, ko ne“, - nukirto jis ir neleidęs įkalbinėti, skubiai išvažiavo pažadėjęs, kad baldai bus po 2 savaičių. Likusius 920 Lt atiduosime, kai baldai bus atvežti.

Po 3 savaičių 16.30 val. paskambino ir pranešė, kad 21 val.  nori atvežti baldus. Sutikau, apžiūrėjome jau suneštus į kambarį baldus ir pastebėjai trijų dalių baldo trūkumus – keistas raukšles tarp dviejų sėdimųjų dalių, nugarinėje dalyje keistą medienos išsikišimą ir tai pasakiau, sakydama, kad čia kažkas ne taip, čia taip nebuvo. 

Prašiau  bandyti pataisyti. Meistras pradėjo pykti, sakydamas, kad ieškau ne ten, kur reikia, neišsigalvočiau, ko nėra, gal noriu nuolaidos ir t.t.

Vis dėlto, jis išsireikalavo likusių 920 Lt ir išvažiavo trenkęs durimis.  O aš, po savaitės atsiguliau ant tos sofos ir susitrenkiau petį, nes atsitrenkiau į lentą, kuri niekada nesijausdavo taip gulint. Tada nuėjau pažiūrėti kitų dviejų atnaujintų baldų dalių – ten viskas puiku, kaip ir buvo kažkada. 

Paskambinau meistrui ir paprašiau pataisyti tą reikalą, tačiau vėl sulaukiau tų pačių priekaištų bei jis garantavo, kad jis pats tą dalį darė ir viskas ten yra sudėta kas buvo. Paklausus, kodėl kitose dalyse ir jaučiasi, kad sudėta kas buvo, atsakė savo žargonu, ko kabinėjiesi ir pažadėjo, kad paskutinį kartą  jis atvažiuos. Tik atvežęs baldus jis kalbėjo, kad iš karto matėsi, kad bus problemų, jog ilgai rinkausi odą (nors išsirinkau per 15 min.). Tada jam atsakiau, kad mes iš jo  net vizitinės nesame gavę, o atidavę baldus ir pinigus – jokio raštelio apie tai. Tai kas čia netinkamai elgiasi?

Žinoma,ir sąskaitos negavome. Rūpėjo nekokybiškas baldas paliktas mums, be jokio pažado pataisyti trūkumus. Prašau patarti: 1. Kaip kalbėtis dėl to reikalo, užfiksuoti, kad jis tuos baldus atnaujino, nes tai įrodančių dokumentų (išskyrus vizitinę kortelę) nedavė; 

2. Kaip rasti žmogų, kuris tą dieną profesionaliai jam įrodytų jo darbo klaidas, nes visus kartus meistras bėga nuo mūsų į lauką mašinos link ir bėgdamas dar spėja mus apkaltinti priekabumu ir jokių ryšių vėl galim su juo nebeturėti. Paklausus, kur jo įmonė, atsakė „Žaliakalnyje“ ir viskas. Labai prašau padėti.“


D. Banytė tvirtina, kad inspekcija, vykdydama vartotojo gynimą, turi turėti dokumentų kopijas: pirkimo dokumento, pretenzijos pardavėjui dėl nekokybiškos prekės ar paslaugos, pardavėjo/paslaugos teikėjo atsakymą.

Kai pardavėjas/paslaugos teikėjas atsisako vykdyti Jūsų reikalavimus dėl remonto, keitimo ar grąžinimo, Jūs turite teisę kreiptis į Inspekcijos atitinkamą teritorinį padalinį (Jūsų atveju, sprendžiant iš pateiktos informacijos, Kaune) su prašymu. Inspekcija nenagrinėja atvejų, kai prekės įsigyjamos nelegaliai, be sutarties ar kitokio pirkimo dokumento", - tvirtino institucijos atstovė.


„Sudaryta su rangovu ir DNSB bendrija sutartis dėl 4 laiptinių remonto.Sutartyje nurodyta, kas namo bendrija sumoka 30 proc. avansą, o kai bus atlikti remonto darbai, pasirašomas darbų atlikimo aktas turi būti sumokėta likusi suma.

Darbus vėlavo atlikti, per 2 mėn. sugebėjo suremontuoti vieną laiptinę ,nes darbuotojai dirbdavo 2-3 val, o tada juos išveždavo į kitą objektą. Rangovas pradėjo reikalauti sumokėti už suremontuotą laiptinę 3800 Lt, nors sutartyje tai nenumatyta. Mes nesutikome, tada jie sustabdė darbus. Laiptinės remontas turi kainuoti 3800 Lt, o mes sumokėjome avansą 5000 Lt.Ką mums daryti?“


G. Banytė komentuodama šią problemą atsakė, kad ginčus tarp ūkio subjektų sprendžia teismai.