„Kelionės agentūrų pagal įstatymą neliko, tik prekybos agentai, kurie turi apsidrausti. Bet draudikai neturi produkto, kaip jų veiklą apdrausti. Kreipėmės į ne vieną draudimo bendrovę, bet niekas negali pasiūlyti draudimo“, - DELFI guodėsi bendrovės „Udriaus projektai“, teikiančios paslaugas „Super kelionės“ prekės ženklu, direktorius Udrius Armalis.
Pasak jo, sudėtinga suprasti, kaip kelionės agentūrų veiklą pakeičia naujai įsigaliojęs įstatymas, nes prekybos agentais nėra juridiniai asmenys ar turintys jų teises bei pareigas.
Lietuvos draudikų asociacija komentuoja, kad esminiai įsigalioję pakeitimai turi du aspektus. Pirma, kelionėmis prekiaujantys agentai turi įsigyti savanoriškus civilinius draudimus. Antra, kelionių organizatoriai turi apsidrausti teikdami ir vietinio turizmo paslaugas.
Draudimo bendrovės laukia
Kalbinti draudimo bendrovių atstovai tvirtino, kad problema egzistuoja: nuo lapkričio įsigaliojus naujai Turizmo įstatymo redakcijai, laidavimo draudimo pateikimo Turizmo departamentui reglamentavimas tampa neaiškus.
Pagrindinė priežastis - Vyriausybė dar nėra patvirtinusi naujos Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo - draudimo taisyklių - redakcijos. Tai užtikrintų kokybišką paslaugą klientams.
Draudimo paslaugas teikiančių „PZU Lietuva“ ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė Minderienė taip pat įvardijo šią problemą.
„Šiuo metu Turizmo departamentas ir Ūkio ministerija nėra patvirtinę minėto draudimo taisyklių naujos redakcijos, dar vyksta diskusijos dėl tam tikrų punktų, tad situacija nėra aiški“, - sakė ji.
Turizmo departamentas: vieni draudžiasi, kiti veiklą nutraukia
Laikinai Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pareigas einantis Juozas Raguckas komentavo, kad Turizmo įstatyme numatytas privalomas vietinio turizmo kelionių organizatorių draudimas. Jis gali būti įteisinamas dvejopai: kaip kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas laidavimo draudimu arba banko garantija 50 tūkst. litų sumai.
„Iki tol reikalavimas turėti kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą galiojo tik išvykstamo turizmo kelionių organizatoriams. Tiek išvykstamojo tiek vietinio turizmo kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimas būtinas vartotojų teisėms apsaugoti – kelionių organizatoriaus bankroto ar nemokumo atveju turistas privalo būti repatrijuotas, o visi jo įmokėti pinigai, jei kelionė dar neprasidėjo, turi būti grąžinti“, - kalbėjo J. Raguckas.
Pasak jo, šis reikalavimas vietinio turizmo kelionių organizatoriams turėti laidavimo draudimą nėra papildomas draudimas.
„Tai naujas įstatymo reikalavimas, kuriuo siekiama gerinti turizmo paslaugų vartotojų teisių apsaugą ir vietiniame turizme. Didinant vartotojų teisių apsaugą neišvengiamai didėja administracinė ir finansinė našta verslui“, - sakė J. Raguckas.
Pagal dabar Turizmo departamento gaunamą informaciją, dalis ūkio subjektų, kurie vertėsi atvykstamuoju ir vietiniu turizmu, įvertinę finansinę naštą, kurią sukuria prievolė įgyti laidavimo draudimą, numato toliau vykdyti tik atvykstamojo turizmo, kuriam nereikia draudimo, veiklą. Kiti tvarko reikalingus draudimo dokumentus, treti - visiškai atsisako turimų kelionės organizatoriaus pažymėjimų.
Turizmo departamentas atkreipia dėmesį, kad verslininkai turi beveik mėnesį susitvarkyti kelionių draudimo dokumentams.
„Norime atkreipti dėmesį, kad Įstatyme nustatyta, kad nesant pateikto laidavimo draudimo kelionių organizatoriaus pažymėjimas privalo būti stabdomas 10-iai darbo dienų padėčiai ištaisyti. Yra įtvirtinta galimybė Turizmo departamentui šį terminą pratęsti dar 10-iai darbo dienų, jei yra raštiškas motyvuotas prašymas su nurodytomis objektyviomis aplinkybės. Taigi, vietinio turizmo kelionių organizatoriai, kurie pradėjo formintis draudimo dokumentus, neturėtų jaudintis dėl pažymėjimo panaikinimo,“ - komentavo J. Raguckas.
Pasak jo, terminas dokumentams susitvarkyti papildomoms 10-iai dienų yra pratęsiamas gavus pranešimą iš verslininkų.
