Portalui DELFI Ina pasakojo, kad baigusi mokyklą visiškai nežinojo, ką norėtų veikti gyvenime.

„Buvau visiškai pasimetusi. Daug kūriau, rašiau, piešiau, taip pat sekėsi ir tikslieji mokslai. Artimieji, kurių palaikymas ir pritarimas tuo metu buvo itin svarbus, patarė rinktis praktišką, „žemišką“ specialybę, kad galėčiau uždirbti daug pinigų ir gerai gyventi“, - pasakojo mergina.

Verslo vadybą iškeitė į istoriją

Taigi, mokyklą baigusi Ina pasirinko verslo vadybos ir administravimo studijas Vilniaus universitete.

„Sekėsi vidutiniškai. Nuobodūs buvo visi ten dėstomi dalykai, net ir taip anksčiau mėgta matematika. Per paskaitas mieliau skaitydavau Dostojevskio „Demonus“, - prisipažino buvusi studentė.

Metus prasikankinusi prie verslo vadybos ir administravimo studijų Ina šias studijas metė ir įstojo mokytis istorijos – taip pat Vilniaus universitete.

„Taip ir pasilikau ten ketveriems metams. Buvo įdomu, nors nuo pat pradžių žinojau, kad istorike nebūsiu. Iš dalies baigiau dar ir dėl to, kad gaučiau diplomą ir galėčiau įrodyti savo tėvams, kad galiu kažką pabaigti ir nebesiblaškyti“, - tvirtino Ina.

Geriausia gyvenimo mokykla

Vos baigusi istorijos studijas Ina nusprendė išvažiuoti į Londoną, kur jau buvo įsikūrusi jos draugė.

„Tolesni mokslai universitete ir darbo perspektyvos Lietuvos archyvuose nedomino. Norėjosi permainų. Radikalių. Kartais peržiūrėdavau darbo skelbimus internete, bet ir vėl negalėjau įsivaizduoti, kaip ir kur save padėsiu. Tie keli darbo pokalbiai, kuriuose teko sudalyvauti, neturėjo jokios prasmės. Nežinojau, ko ten einu, ir kodėl, pavyzdžiui, po ketverių metų bakalauro studijų norėčiau būti batų pardavėja, o meluoti sekėsi prastai. Nemokėjau savęs parduoti“, - savo motyvaciją išvykti deklaravo pašnekovė.

Dar studijuodama istoriją vienai vasarai Ina buvo išvykusi į Dubliną, todėl numanė, kas jos gali laukti Londone, o ir kalbos barjeras negąsdino.

„Jau pirmą dieną Londonas pritrenkė savo dydžiu, žmonių miniomis, gatvių ir metro labirintais. Pati pradžia buvo labai sunki. Neturėjau pinigų, ilgai neradau pastovios gyvenamosios vietos, o darbus vidutiniškai keičiau kas dvi savaites, nes buvau drovi, o tai nėra itin teigiama būdo savybė tiek paslaugų sferoje, tiek mieste, kuriame dėl kiekvienos darbo vietos kovoja ne dešimtys, bet keli šimtai žmonių“, - atviravo lietuvė.

Vis dėlto merginai pavyko gauti pastovų darbą Londono hipsterių rajone, Shoreditche. Ina įsidarbino populiariame bare, kuriame išdirbo pusantrų metų.

„Tai buvo vienas smagiausių ir turtingiausių laikotarpių mano gyvenime. Sutikau pačių įvairiausių žmonių iš visų pasaulio kampelių. Visi ieškojo savęs, tuo pačiu ir aš. Londonas man buvo pati geriausia gyvenimo mokykla“, - prisiminė pašnekovė.

Permainas gyvenime stabdė baimė

Vis dėlto Ina, dirbdama bare, visą laiką žinojo – tai tik tarpinė stotelė.

„Tai nebuvo rimta. Tuo pačiu reikėjo išsiaiškinti, ką gi aš noriu veikti. Niekada anksčiau rimtai nekėliau šio klausimo, o buvimas Londone sukūrė taip reikiamą atstumą nuo visų „tik gera norinčių“ giminaičių su savo nuomonėmis. Pagaliau galėjau pati sau atsakyti į šį klausimą“, - kalbėjo pašnekovė.

Bare Londone mergina dirbdavo tik puse etato, todėl turėjo pakankamai laisvo laiko. Jo metu lietuvė daug skaitė.

„Visuomet norėjau būti dizainere, bet bijodavau, kad nesugebėsiu, kad neturiu to, ko reikia, nors net nežinojau, kas „tai“ yra iš tiesų. Vieną kartą užuot tik galvojusi nusprendžiau veikti. Kažkuriuo metu kilo idėja sukurti savo blogą ir taip pasidalyti savo kūrybą“, - prisipažino Ina.

Kadangi lietuvė mėgo iššūkius ir niekada gyvenime nesirenka lengviausio kelio, ji nepasitenkino nemokamais šablonais, o nusprendė sukurti tokį, koks jai patiks. Taip mergina pradėjo mokytis CSS ir HTML kalbų, naudojosi internetiniais programavimo kursai.

„Radau sau patį įdomiausią laisvalaikio užsiėmimą, kuriame buvo galima suderinti tiek kūrybiškumą, tiek meniškumą, tiek loginį mąstymą“, - kalbėjo ji.

Ina didžiąją dalį savo laisvalaikio skyrė mokymuisi. Interneto platybės jai atvėrė nepaprastas galimybes, tačiau visko mergina turėjo mokytis pati, nes aplinkoje neturėjo draugų ar pažįstamų, dirbančių šioje srityje.

„Po pusės metų mokymosi ir atsibostančio naktinio gyvenimo – tie patys girti veidai, triukšmingi koncertai, nusprendžiau, kad atėjo metas grįžti į Lietuvą. Nusibodo kovoti su Londonu, amžinu nepritekliumi ir būti ten vien dėl to, nes tai yra kieta“, - šnekėjo Ina.

Tuo metu jai jau atrodė, kad Lietuvoje viskas būtų paprasčiau.

„Be to, pagaliau turėjau labai aiškų tikslą – norėjau kurti tinklalapius“, - patikino mergina.

Grįžusi į Vilnių mergina dar kelis mėnesiu aktyviau mokėsi programuoti savarankiškai, kūrė tinklalapius kaip laisvai samdoma darbuotoja.

„Praėjus maždaug metams po to, kai pradėjau mokytis programavimo bei dizaino, gavau pirmąjį darbą IT srityje kaip interneto (web) dizainerė/programuotoja“, - džiaugėsi pašnekovė.

Ina teigė, kad patekusi į vyrišką kolektyvą iš pradžių jautėsi keistai.

„Tik pradėjusi dirbti buvau vienintelė mergina kompanijoje, neskaitant administratorės. Dabar man tai visai patinka, nes su vyrais, rodos, viskas paprasčiau, smagiau, mažiau dramos. Be to, niekada gerai nesijaučiau vien moteriškame kolektyve. Man nuobodi dauguma jų pokalbių temų“, - atviravo pašnekovė.

Darbo birža persikvalifikuoti į programuotojus nesiūlo

Lietuvos darbo birža informuoja, kad susijusias su kompiuteriais siūlo tris profesinio mokymo programas. Tai 520 val. kompiuterio operatoriaus mokymo, 240 val. kompiuterio vartojimo pagrindų ir 320 val. kompiuterio naudojimo pagrindų programos.

Darbo biržos teigimu, dėl galimybės dalyvauti profesinio mokymo programoje ir išmokti programuoti bedarbiai nesikreipia, nebent pavieniais atvejais. Formalių ir neformalių programų registre, kurias darbo birža siūlo bedarbiams, programuotojų programų nėra.

Darbo biržos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė teigė, kad, jos nuomone, darbo birža vargiai galėtų prisidėti prie programuotojų rengimo, nes tokios specialybės darbuotojus ruošia aukštosios mokyklos.

Darbo biržos duomenimis, 2014 m. spalio 1 d. buvo registruoti 152 188 bedarbiai. Iš jų daugiau nei 10 proc. turėjo universitetinį išsilavinimą, aukštąjį – 24,7 proc., 52,1 proc. - vidurinį, beveik 17 proc. - pagrindinį.

Mato augantį poreikį

Programavimo kursus siūlančios įmonės „Baltijos kompiuterių akademijos“ pardavimų vadovė Jurgita Sandovič teigė, kad kol kas programavimo kursų visiškai „žaliems“ nesiūlo. Vis dėlto kompanija pastebi vis didesnį norinčiųjų keisti profesiją gyventojų skaičių, todėl ateityje planuoja pasiūlyti programavimo kursus ir visiškai su programavimu nesusidūrusiems asmenims.

„Mūsų klientai turi turėti bent bazinį programavimo žinių kiekį. Jei nėra su tuo dirbę, tai būtų kursuose sudėtinga“, - teigė ji.

Pasak įmonės atstovės, pavyzdžiui, Java programavimo kursuose buvo keli bandymai priimti visiškai programuoti nemokančius asmenis, tačiau šiems kursai buvo sudėtingi.

Rado krepšelį programuotojams ruošti

Nors darbo birža teigia, kad programuotojai turėtų būti ruošiami aukštosiose mokyklose, kitokį požiūrį turi informacinių technologijų įmones vienijanti asociacija „Infobalt“. Asociacijos inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis pasakojo, kad šių metų rugsėjį pradėta ruošti pirmoji programuotojų grupė.

Andrius Plečkaitis

„Yra nemažai kvalifikacijų, kurias galima įgyti arba užlipti ant pirmojo laiptelio, neįgyjant universitetinio išsilavinimo. Žmonėms, kuriems nori pabandyti, pirmiausia rekomenduočiau pamėginti patiems kai ką išmokti ar nueiti į kursus, o ne iš karto stoti į universitetus“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, samdant programuotojus ne vadovaujančiai pozicijai darbdaviams svarbiausia patirtis ir žinios, o diplomas tampa svarbus, kai reikia žmogaus svarbesniems projektams vystyti ar ten, kur reikia platesnio, strateginio mąstymo.

„Dėl to, kad Lietuvoje neturėjome kelio, kurį galėjo pasirinkti žmonės, norintys per pakankamai trumpą laiką įgyti kvalifikacijos ir pradėti dirbti, tai įkūrėme „Infobalt IT akademiją“, kur mokomi Java kalbos“, - pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, į kursus priimti 28 mokiniai. Mokymosi programa tęsiasi keturis mėnesius. Po to jų laukia pusės metų mokama praktika IT įmonėse. Po šių mokymų jie įgis jaunojo programuotojo kvalifikaciją.

A. Plečkaičio teigimu, ši programa yra patvirtinta kaip formaliojo mokymo. Akademija bendradarbiauja su Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru.

Pasak pašnekovo, prie kursų gali prisijungti visi, turintieji vidurinį išsilavinimą. Pašnekovas teigė, kad atrenkant kandidatų buvo ir turinčių su programavimu nesusijusias specialybes bei vyresnių nei 40 metų.