Kaip viena esminių to priežasčių yra minimas įvairių mokesčių vengimo schemų naudojimas. Tačiau taip pat pažymima, jog ženklią įtaką turi ir PVM sistemos sudėtingumas.

Siekiant ją supaprastinti Europos Sąjunga dar 2008 metais priėmė paslaugų sektoriaus (o būtent - telekomunikacijų, radijo, televizijos ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų) reglamentavimo pakeitimus, įsigaliosiančius jau nuo 2015 m. sausio 1 dienos.

Pakeitimai susiję su paslaugos teikimo vietos nustatymu. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą paslaugų teikimo vieta vienais atvejais siejama su paslaugos gavėjo vieta, kitais - su paslaugos teikėjo vieta. Pavyzdžiui, jeigu paslaugą teikia Ispanijoje įsikūręs paslaugos teikėjas Lietuvoje gyvenančiam vartotojui (fiziniam asmeniui, įgyjančiam paslaugą ne verslo tikslais), PVM skaičiuojamas ir sumokamas Ispanijoje. Tuo tarpu jeigu paslauga teikiama Lietuvoje įsikūrusiam verslui, PVM yra skaičiuojamas ir sumokamas Lietuvoje. Pastaruoju atveju Ispanijos bendrovė turi registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje.

Nuo 2015 m. sausio 1 dienos įsigaliosiančiuose pakeitimuose numatyta, kad visais atvejais minėtų paslaugų sektoriuje (telekomunikacijų, radijo, televizijos ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų) paslaugų teikimo vieta siejama tik su paslaugos gavėjo vieta (įsiregistravimo, gyvenamąja, faktinio buvimo).

Tokiu pakeitimu siekiama įgyvendinti vieną pagrindinių PVM sistemos principų - PVM turi būti sumokamas toje valstybėje, kurioje įvyksta prekių ar paslaugų suvartojimas.

Telekomunikacijų, radijo, televizijos ir elektroninės paslaugos įprastai yra teikiamos per atstumą. Kadangi dažnai šio pobūdžio paslaugos yra mažos vertės, tačiau jų kiekis labai didelis, siekiant neapsunkinti paslaugų teikėjo nustatant paslaugų gavėjo vietą, nuo 2015 m. bus taikomos tam tikros prezumpcijos. Prezumpcijų tikslas iš esmės yra mažiausiomis pastangomis tiksliausiai nustatyti paslaugų gavėjo vietą.

Viena pagrindinių prezumpcijų yra siejama su tuo, ar paslaugų teikimui yra būtina, kad paslaugos gavėjas fiziškai būtų tam tikroje apibrėžtoje vietoje (telefono būdelė, kioskas, interneto kavinė). Jeigu taip, tuomet laikoma, kad paslauga „suvartojama“ būtent toje vietoje. Kitaip tariant, jeigu lietuvis atvyksta į Vokietiją ir ten, nusipirkęs tam tikrą kortelę naudojasi telefono būdelės paslaugomis, PVM bus mokamas Vokietijoje.

Tuo tarpu jeigu paslaugos gavimui nebūtina, kad gavėjas būtų kokioje nors apibrėžtoje vietoje, taikoma kita taisyklė. Pavyzdžiui, jeigu paslauga teikiama per taip vadinamo judriojo ryšio tinklą, laikoma, kad paslauga teikiama toje šalyje, kurios kodas yra nurodytas SIM kortelėje. Taigi, jeigu lietuvis, būdamas Vokietijoje, skambina į Belgiją, naudodamasis lietuviško operatoriaus SIM kortele, tai PVM bus mokamas Lietuvoje, nepaisant to, kad realiai paslauga yra naudojamasi Vokietijoje.

Panašių prezumpcijų nėra daug, tačiau jų taikymas tam tikrais atvejais gali būti sudėtingas ir painus. Vienas iš sudėtingesnių prezumpcijų taikymo atvejų yra paslaugos gavimas judančioje vietoje, pavyzdžiui, laive. Taisyklės tokiu atveju skiriasi priklausomai nuo to, ar kelionė vyksta tik Europos Bendrijų teritorijoje, ar ir už jos ribų.

Be aukščiau minėto paslaugų teikimo vietos nustatymo pakeitimo 2015 metais pradės galioti ir supaprastinta PVM mokėtojų registravimosi schema - taip vadinama Mini One Stop Shop (“MOSS”).

Naudojantis šia schema registracija PVM mokėtoju vienoje valstybėje narėje bus pripažinta ir kitose valstybėse narėse. MOSS pagalba bus galima ne tik registruotis PVM mokėtojais, tačiau ir teikti PVM deklaracijas, mokėti PVM. Svarbu akcentuoti, kad, deja, šia schema galima bus naudotis tik paslaugų teikėjams, teikiantiems telekomunikacijų, televizijos, radijo ir elektroninių būdu teikiamas paslaugas kitose valstybėse narėse esantiems paslaugų gavėjams.

MOSS sistema pradėjo veikti šių metų spalio 1 dieną, tad paslaugų teikėjai jau gali registruotis joje. Lietuvoje ši sistema pasiekiama Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinėje svetainėje adresu www.vmi.lt/moss.