Šiemet tarptautinėje verslo konferencijoje „Forum One“ jis skaitė pranešimą „Pozicionavimas ir jį lydinti stulbinanti rinkodaros sėkmė“ ir davė išskirtinį interviu DELFI.
- Savo pranešime įvardijote žmogaus asmeninės sėkmes priešus - „svajonių vagis“. Kas jie yra?
- Prieš pradėdami kalbėti apie „svajonių vagis“ turime nustatyti, kas esame mes. Ar veidrodyje matome save, ar savo suvaržymą? Kitas svarbus klausimas: ar matau tikrovę ar iliuziją? Kapitalistinėje visuomenėje egzistuoja taisykles, kurių nesekdami negalime naudotis privalumais. Kapitalizmo esmė yra žmonėms suteikti laivę, tačiau ne turtą, dėl to dalis ir lieka neturtingais.
Jeigu mes nematome savęs mėgaujantis geresniu gyvenimu, tai yra susiję su žmogaus saviverte. Kai imame save vertinti, tada geriau suprantamos ir kapitalizmo taisyklės, nes jos yra parašytos tokiems žmonėms. Taigi, „svajonių vagys“ yra tie, kurie pasižiūri į veidrodį ir galvoja: iš tiesų, aš nesu labai geras - „vagis“ sunaikino žmogaus įvaizdį jo akyse, išnaikino svajones.
Kalbant paprastai, mes galime gyventi kaip milžinai arba kaip nykštukai, o „svajonių vagys“ iš žmonių atima tiek pasitikėjimo savimi, kad jie save veidrodyje mato tik nykštukais.
- Dabar tiek verslo, tiek žmonių dėmesys krypsta į Ukrainą – ten kenčia civiliai žmonės. Kokius matote „svajonių vagis“ šioje karo niokojamoje šalyje?
- Dirbu su žmonėmis, verslininkais, ne su politikais, taigi negaliu pateikti jokio atsakymo, kaip spręsti politinę krizę - tai nėra mano sritis.
Kai mes kalbame apie Ukrainoje gyvenančius žmones, man tai yra labai asmeninis klausimas, nes man dirbanti vertėja Europos rinkai - Olga - gyvena Odesoje. Šis miestas yra labai netoli krizės epicentro. Olga yra puikus žmogus, bendraujame daugelį metų. Anksčiau ji dirbo mokytoja ir aš jai ne kartą sakiau, nebedirbk mokytoja, turi didesnį talentą - jos vertimai yra pasakiški. Bet ji save ribojo ir sakė: ne, ne, man šio darbo reikia, kad jausčiausi saugi.
Jai sakiau ir laikausi savo nuomonės iki šiol: saugumas yra „svajonių vagis“. Saugumas yra iliuzija, kurios reikia atsikratyti ir imti gyventi geriau. Olgai prireikė trejų metų atsisakyti mokytojos darbui ir dabar ji skaičiuoja, kad uždirba 10-20 kartų daugiau, o svarbiausia, jaučiasi laimingesnė.
Dabar, kai Ukraina išgyvena krizę, matau dar vieną „svajonių vagį“ Olgos atveju: ji mano, kad turi likti gyventi Odesoje. Aš jai sakau: tau nereikia ten likti, moki anglų, rusų kalbas, esi puikus žmogus, kraustykis kitur. Ji atkerta, kad negali palikti šeimos, bet juk šeima gali vykti kartu. Žmogus turi suprasti, kad ribų tiesiog nėra, bet mes save ribojame.
- Jūs sakote, kad saugumas yra iliuzija, tai aktualu ir Lietuvoje. Užsienio verslininkai įvardija, kad čia pastebi žmonių baimę ir nepasitikėjimo savimi, socialine sistema problemų. Taigi, kodėl saugumo jausmas yra toks svarbus, jei tai – iliuzija?
- Tai yra labai paprasta. Arba jūs prisiimate atsakomybę už savo gyvenimą, arba ją prisiima kažkas kitas. Jeigu jūs nenorite prisiimti atsakomybės, tuomet ieškote, kas galėtų ją prisiimti, susikuriate saugumo iliuziją. Jeigu kažkas už jus būtų atsakingas, jie turėtų jums duoti pinigų, maisto, gyvenamąjį plotą. Jeigu jūs prisiimate atsakomybę už save, jūs iš pasaulio sieksite gauti tai, ko esate vertas. Manau, didžiausias galimas saugumas yra įgyti vis daugiau gebėjimų, žinių, tobulėti savo profesinėje srityje, augti kaip asmenybei.
- Jūs vėl mane bandote įtraukti į politiką (juokiasi). Nekalbėsiu apie mokesčius, manau, kad kol mokesčių sistema egzistuoja, visi juos turime mokėti. Suprantu, kad yra sergančių žmonių, taip pat vyresnio amžiaus žmonių, kurie negali ateiti į konferenciją – dėl jų mes turime mokėti mokesčius, kad jie sulauktų pagalbos. Tačiau žmonėms, kurie gali patys sau pagelbėti, valstybės žadamas saugumas yra nesąmonė.
- Tačiau, niekada nežinai, kiek galėsi savimi pasirūpinti, ar sutinkate?
- Pasakysiu kitaip: jei negali savimi pasirūpinti, tu tai žinai. Jeigu taip negalvojate, taip, savimi galite pasirūpinti.
- Minėjote, kad žmogus turėtų mokytis ir įgyti naujų gebėjimų. Galbūt galėtumėte įvardinti keletą dalykų, kurie jums atrodo svarbiausi?
- Dabar naujoji valiuta yra informacija: jeigu norite užsidirbti – sekite informaciją. Tai yra taisyklė numeris vienas. Nekalbu tik apie naujausius išradimus ir pasiekimus, nors tai žinoti taip pat vertinga. Svarbu ir tai, kad veikiausiai dabar pirmą kartą žmonijos istorijoje mes galime daug sužinoti apie geriausių visų laikų meistrų darbus – viskas yra pasiekiama. Pavyzdžiui, jeigu Senovės Kinijoje gyventumėte netoli Konfucijaus, nebūtinai žinotumėte, ką jis kalba, dabar apie jį ir daugelį kitų genijų galima pasiskaityti. Reikia šią galimybe naudotis ir dirbti su savo asmenybe, rekomenduoju skaityti biografijas ir kitą ilguoju laikotarpiu vertingą informaciją.
- Jūs turite sukaupęs nemažai žinių ir apie Lietuvą - čia viešėdamas 2005 m. užsiminėte apie galimą NT burbulą. Gal dabar matote krizę artėjant?
- Tuo metu duodamas interviu, norėjau patarti savo draugui, kuris sudėjo visus pinigus į NT. Aš sakiau parduoti, bet jis neklausė. Žinoma, jis labai nukentėjo, mačiau suaugusį vyrą verkiantį, nes beveik viską prarado.
Prieš NT burbulą problema buvo ta, kad pinigai buvo pigūs ir lengvai pasiekiami, labai svarbu suprasti, ką tai reiškia. Jeigu palūkanos yra žemos skolinantis, burbulas yra kuriamas visuomet. Paprasta: daug žmonių gali skolintis ir pirkti ir tai, kas perkama, pavyzdžiui, NT ar akcijos, brangsta. Negaliu pasakyti, kada ateis kita krizė, bet ji tikrai įvyks dėl rinkoje esančių pigių pinigų.
- Kalbant apie krizes, galbūt jūs matote ir karo grėsmę?
Dar vienas aspektas: kuo žmonės geriau gyvena, tuo mažesnis yra karo pavojus. Dažniausiai karas įvyksta tuomet, kai žmonės skursta ir tuo pasinaudoja siekiantys valdžios. Jie žada: kovokime ir gyvensime geriau. Kai žmonės jau gerai gyvena, kariauti nenori. Receptas paprastas: reikia užtikrinti gerą gyvenimą ir daryti viską, siekiant išvengti karo.
- Kitais metais Lietuva įsiveda eurą. Kaip vertinate šias permainas?
- Jūs turėjote priimti sprendimą ir tai padarėte: arba norite būti arčiau Europos, euro zonos, o tai reiškia, ir įsivesti eurą, arba būti arčiau Rusijos. Taigi, tai logiškas žingsnis. Manau, kad kai Lietuva įsives eurą, žmonės keletą savaičių bus šiek tiek sutrikę, nes reikės priprasti prie permainų, bet po to turėtų pasijausti teigiamas poveikis šalies ekonomikai.
- Galbūt galėtumėte palyginti savo įspūdžius, kai Lietuvą aplankėte pirmą kartą ir dabar?
- Žmonės Lietuvoje yra vis dar labai draugiški, nors jūsų šalis padarė didelį progresą. Pirmą kartą čia lankiausi 2003 m. Dažnai pastebiu, kad kai šalis vystosi, žmonių draugiškumas mažėja. Tačiau Lietuvoje buvo 2008-ųjų krizė, gerąją prasme „nusileidote ant žemės“ ir matau, kad dabar žmonės mėgaujasi gyvenimu ir tebėra draugiški.
Turiu pripažinti, kad Lietuva, dėl žmonių draugiškumo, yra viena iš dviejų mano mėgstamų pasaulio kampelių. Žiemą gyvenu Floridoje ir esu pastebėjęs, kad lietuviai su Floridos gyventojais yra panašūs savo būdu.
- Ačiū jums už pokalbį.
