„Norintiems savo paslaugas geriau parduoti konsultantams įvairiuose vadovėliuose rekomenduojama viena vienintelė sąlyga – visada gąsdink savo klientą. Jis bijos ir tada pirks. Aš manau, kad mes pervertiname situaciją, nes netgi jei iš tikrųjų yra rizika, reikia kalbėti tyliai, o žmonės turi gyventi pozityviomis nuotaikomis“, - kalbėjo jis.
Ketvirtadienio vakarą „World Economic Forum Global Shapers Vilnius” surengtoje diskusijoje „V. Putino eros pabaiga ar ilgalaikio valdymo pradžia“ verslininkas tvirtino, kad gyventojų ir verslo lūkesčiai yra vartojimo variklis, o Lietuvai tai svarbu, nes iš pridėtinės vertės mokesčio gaunama daugiau nei pusė visų pajamų.
„Aš asmeniškai manau, kad šią problemą (Rusijos agresijos – DELFI) mes per daug idealizuojame. Ar šiandien Lietuva turi problemų su Rusija? Tarkime, yra tikimybė, kad Rusija užima Baltijos šalis, kuo aš labai abejoju, tačiau tai yra visiškai kita situacija lyginant su Ukraina“, – pridūrė jis.
Diskusijos moderatorius Mykolas Majauskas susirinkusiems pristatydamas G. Žiemelį klausė, kaip jam pavyksta sėkmingai dirbti Rusijoje.
„Skirtingai nei Sergejus Klimovas (žaidimų kūrėjas – DELFI), kuris bėga iš Rusijos, jūs ten žengiate labai sėkmingai: jūsų bendrovė pripažinta oro transporto lydere Rusijoje, pelnė „Auksinės karietos“ apdovanojimą tarptautinės nominacijos kategorijoje. Apdovanojimas ne šiaip sau – įsteigtas Rusijos Dūmos ir Transporto ministerijos, jums buvo įteiktas Kremliuje. Atsiimdamas apdovanojimą jūs sakėte, kad per šiuos metus žengėte ne tik reikšmingą žingsnį besiplėsdami Rusijoje, bet ir gerindami tarptautinius santykius“, - teigė M. Majauskas.
Tačiau G. Žiemelis tvirtino į politinius žaidimus nesiveliantis.
„Labai dažnai būna, kad savoje šalyje nebūsi pranašu. Pavyzdžiui, kolegai iš Rusijos ten nelabai gerai sekėsi, o Lietuvoje aš esu nevisiškai mėgstamas asmuo, kaltinamas dalykas, dėl kurių nesijaučiu kaltas. (...) Pripažinimai yra susiję su darbais, o ne politiniais žaidimais. Visur norint dirbti užsienyje reikia būti apolitišku. Taip pat, kaip sakoma, reikia prisitaikyti ir būti labai pragmatišku. Manau, kad Rusijoje labai svarbu tinkamoje vietoje parodyti tinkamą ekspertizę“, - dėstė jis.
DELFI primena, kad vasarą G. Žiemelio vadovaujama bendrovė „Avia Solutions Group“ pasirašė sutartį dėl oro uosto prie Maskvos statybų su Rusijos įmone „Rostec“, kurios vadovui V. Putino bičiuliui Sergejui Čemezovui JAV taiko sankcijas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
Dvejus metus turės ekonominių problemų
G. Žiemelio nuomone, Rusijos identiteto klausimai yra susiję su jos elito branda.
„Per pastaruosius ketverius metus aplankiau maždaug 30 šalių – nuo Malaizijos iki Nigerijos, Sirijos ir kitų. Galiu pasakyti, kad kiekvienoje šalyje politika yra labai netoli nuo verslo, visi tai puikiai supranta. Dažniausiai politikai, ypatingai klestinčiose šalyse, pavyzdžiui, Malaizijoje, tariasi su šalies elitu. Kas yra elitas, galime įvairiai mąstyti, pavyzdžiui, Malaizijoje tai yra šešios kinų šeimos, JAV – 40 šeimų ir pan. Šiandieninėje Rusijoje, kuriai yra 24 metai, matome pirmąją elito bangą, neturime jų palikuonių, kurie mokėsi užsienyje, grįžo su žiniomis ir tai dalinai susiję su identiteto klausimu“, - kalbėjo G. Žiemelis.
„Antra labai svarbi detalė kalbant apie Rusiją per verslo prizmę yra tai, kad ši šalis turi tris esminius skirtumus lyginant su kitomis pasaulio šalimis: per didelę teritoriją, per mažai žmonių ir per daug naudingų iškasenų. Visos šios trys problemos ir lemia bendrąją diskusiją“, - pridūrė jis.
Verslininkas pripažįsta, kad ekonominė situacija Rusijoje nėra gera..
„Mano asmenine nuomone, mažiausiai ateinantys dveji metai Rusijoje bus pakankamai sunkūs, naftos kainų kritimą prognozavau dar šią gegužę. Mūsų verslui didesnių problemų nematau, nes esame diversifikavę rinkas“, - sakė jis.
G. Žiemelis tvirtino esąs tikras, kad naftos kainų kritimas susijęs su JAV prezidento Baracko Obamos susitikimu su naftos tiekėjų kartelio OPEC atstovais.
Buvusio Tėvynės sąjunos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos deleguoto energetikos ministro Arvydo Sekmoko klausiamas, kaip vertina savo rizikas Rusijoje, jis tvirtino, kad verslui visuomet reikia diversifikuoti rinkas.
„Sutikčiau su teiginiais, kad kuo pelningesnė rinka, tuo ji yra rizikingesnė. Mes prieš tris savaites pasirašėme kontraktą Indonezijoje. Šią šalį aš laikyčiau gerokai rizikingesne nei Rusiją, o Rusija yra gerokai rizikingesnė nei Lenkija. Natūralu, kad verslas turi diversifikuoti rinkas. (…) Kad įsitvirtintum savo pozicijoje, turi būti kažkuo unikalus. Kuo mes unikalūs Rusijoje? Turime labai didelę ekspertizę lėktuvų aptarnavime, mokyme ir su tuo susijusiose paslaugose. Kiek tai gali būti ilgalaikis projektas, laikas parodys. Mes linkę rizikuoti“, - kalbėjo verslininkas.
Vienas iš scenarijų - karas
Analitikas Marius Laurinavičius diskusijoje sakė, kad iš Rusijos kyla realus pavojus Lietuvai.
Jo nuomone, Lietuvoje per daug koncentruojamasi į Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmenį.
„Tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje yra paplitęs mitas, kad Rusijoje yra V. Putino valdžios piramidė, kurioje jis priima sprendimus, pavyzdžiui, šiandien atsibudo, iš ryto ne ta koja iš lovos išlipo, sugalvojo ir padarė kažką Ukrainai. Tikrai taip nėra“, - sakė analitikas.
Jo žodžiais, jeigu dabartinėje situacijoje staiga nebeliktų V. Putino, kitu putinu taptų Aleksandras Duginas (vienas Rusijos valdžios ideologų, filosofas tradicionalistas – DELFI).
„Jeigu mes žinome, kas yra A. Duginas, tai galime įsivaizduoti“, - sakė M. Laurinavičius.
„Visus raginčiau labiau domėtis Rusija, nes mes nuo jos niekur nepabėgsime, su ja gyvenimo ir gyvensime, turėsime ieškoti savo kartais išgyvenimo, kartais sugyvenimo galimybių su Rusija. Mane labaiusiai stebina ir liūdina tai, kad artėjame prie Vakarų, kurie mėgsta Rusiją pritempti prie savo Harvardo vadovėlių. Tada gaunasi daug kavilysčių. Nereikia demonizuoti Rusijos, nereikia gąsdintis, tačiau reikia turėti omenyje visus įmanomus scenarijus, pavyzdžiui, kad čia galima turėti realų karą“, - pridūrė analitikas.
„Jokiu būdu nereikia linkėti sprogimo Rusijoje, nes tai automatiškai negimdo demokratijos, tai gimdo milžiniškus socialinius pokyčius ir dideles emocijas. Iš esmės tai nieko niekada neatneša. (…) Vakarams ir tiems, kurie arčiau, reikia aktyviau palaikyti liberalųjį Rusijos sparną, kuris egzistuoja“, - diskusijoje kalbėjo M. Laurinkus.
Ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus sakė manantis, kad šiuo metu Lietuva išgyvena išblaivėjimo laikotarpį – pastaruoju metu 25-30 proc. padaugėjo žmonių, kurie realiai vertina situaciją su Rusija.
„Esu labai optimistiškas, kad mūsų santykiai su Rusija bus geresni dėl to, kad mus bus sunkiau apkvailinti ir galbūt pati Rusija nekels sau tokio tikslo ir tokių iliuzijų“, - diskusijoje sakė jis.
Beveik visi klasės draugai išvažiavę
Į Lietuvą iš Rusijos persikėlęs vienas įtakingiausių rusų žaidimų industrijos atstovų Sergejus Klimovas diskusijoje sakė, kad maždaug 2000-2003 m. šios šalies žmonės suprato, kad Rusija grįžta į Sovietų sąjungos laikus.
Vilnių pasirinkęs verslininkas pripažino buvęs vienas iš dviejų paskutinių žmonių iš savo klasės, kurie vis dar gyveno Rusijoje.
„Visi kiti jau gyveno Telavive, Ciuriche, Londone ar Miunchene. Taip, galima pasakyti, kad tai yra žydų mokyklos išskirtinumas, tačiau atsidarius „Linkedin“ pamatai, kad daugybė žmonių yra išvažiavę”, - kalbėjo S. Klimovas.
Paklaustas, kas lemtų jo sprendimą grįžti į Rusiją, jis juokais atsakė: „Kai „Lada“ pradės gaminti gražias mašinas, tada aš grįšiu“.
