Vilniuje, „Siemens“ arenoje, vykstančiame lyderystės renginyje neurolingvistinio programavimo (NLP) meistras, psichologas O. Fitzpatrickas pabrėžė, kad norint tapti sėkmingu privaloma įvaldyti savo mąstymą ir suprasti, kaip veikia smegenys.

„Kai buvau paauglys, buvau pasinėręs į depresiją, neturėjau daug draugų, bijojau viešumos“, - prisipažino konferencijos pranešėjas.

Supratęs, kad kažkas su juo yra negerai, airis pradėjo mąstyti, kuo skiriasi laimingas žmogus nuo nelaimingo, motyvuotas – nuo nemotyvuoto.

„Supratau, kad viskas priklauso nuo to, kas vyksta mūsų smegenyse“, - teigė jis.

O. Fitzpatrickas pastebėjo, kad užprogramuoti save sėkmei galima per nuolatinį mokymosi, kas vyksta mūsų galvose, procesą.

Pasak jo, kiekvienas, norintis pasiekti sėkmės, privalo išlaisvinti viduje slypintį genijų. Čia būtinas ir kūrybiškumas bei supratimas, kad tik būnant tikruoju savimi gali palengvinti bendravimą su aplinkiniais.

Kalbėdamas apie tai, kaip paversti savo smegenis ir save nepakeičiamu svarbiausia paties žmogaus įsitikinimai.

„Ką galvoji apie save, diktuos tai, koks iš tiesų būsi. Reikia išmokti kontroliuoti savo įsitikinimus, o ypač apie save patį“, - patarė airis.

Norint tapti sėkmingu, taip pat privaloma išmokti kontroliuoti savo mintis – daryti viską, kad mintys pakeistų ir emocinę būseną.

„Privalote smegenyse susikurti aplinką, kurioje būtų patiems gera“, - konferencijoje kalbėjo jis.

Dar vienas svarbi pamoka, kurią turi išmokti sėkmės trokštantys žmonės, - išmokti kovoti su nesėkmėmis, o tiksliau – niekada negalvoti, kad nepasiseks. Pasiremdamas moksliniais tyrimais O. Fitzpatrickas teigė, kad žmonėms, kurie tiki, kad yra sėkmingi, gyvenime sekasi labiau nei tiems, kurie savo sėkme netiki.

„Buvo atliktas tyrimas. Eksperimento dalyviams buvo duotas laikraštis ir paprašyta suskaičiuoti, kiek yra jame nuotraukų. Ketvirtame puslapyje buvo žinutė, kurioje parašyta, kad laikraštyje yra 43 nuotraukos – taip kad nesivarginkite daugiau skaičiuoti. Mokslininkai pastebėjo, kad tie žmonės, kurie save laiko sėkmingais, šią žinutę pastebėdavo dažniau nei tie, kurie save laikė nesėkmingais“, - pasakojo airis.

Pranešėjas tiki, kad sėkmę žmogus gali nulemti pats sau. Tam reikia visada priimti iškilusias bet kokias galimybes, tikėti, kad pasiseks.

„Žinoma, bus atvejų, kai nepasiseks. Tačiau žiūrint į evoliuciją, mūsų smegenys yra užprogramuotos siekti sėkmės. Pirmykščiais laikais, jei tau nepasiseka, tave suvalgo plėšrūnas. Taigi, istoriškai smegenys siekia sėkmės. Jei tikėsite, kad jums pasiseks, to smegenys ir sieks“, - entuziastingai tvirtino pranešėjas.

Neurolingvistinio programavimo klausimais daug lyderių konsultuojantis psichologas teigė pastebėjęs vieną sėkmingų lyderių bruožą.

Pas juos negali ateiti darbuotojas, jei nori tik pasiskųsti, tačiau neturi sprendimo pasiūlymo. Nesvarbu, ar tas sprendimas teisingas. Mes visada kalbame apie bėdas, bet per mažai – apie sprendimus“, - pastebėjo jis.

Dar vienas dalykas, kurio siūlo išmokti airis – pamokos, kurias gauname nepasisekus.

„Sėkmingi žmonės tokiais yra, nes nesutinka būti nesėkmingais. Jie pasinaudoja visomis galimybėmis ir visą dėmesį skiria sprendimų radimui, o kai nutinka kažkas blogo, neieško kaltų ir neleidžia sau nusiminti“, - teigė O. Fitzpatrickas.

Norinčius save užprogramuoti sėkmei airis kviečia ir nepabijoti svajoti – smegenyse kurti vaizdus, garsus, kuriuose žmogus juda į priekį, jo niekas nesustabdo.

Kartu O. Fitzpatrickas citavo Jimo Rohno žodžius: „Nenorėk, kad būtų lengviau, norėk, kad tu būtum geresnis. Nenorėk mažiau problemų, norėk turėti daugiau įgūdžių. Nenorėk mažiau iššūkių, norėk daugiau išminties“.

Pasak neurolingvistinio programavimo specialisto, sėkmei taip pas svarbu teisingas mąstymas, kurį suaktyvinti galima mokantis – žinoti, ką nori išmokti, žinių įrašymas į atmintį, informacijos nuolatinis kartojimas bei pasidalijimas informacija su aplinkiniais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (83)