Kas yra minėti asmenys, Sveikatos apsaugos ministerija tiksliai įvardyti negalėjo, nes turi tik apibendrintus duomenis.
„Sveikatos apsaugos ministerija yra gavusi iš Užsienio reikalų ministerijos nuasmenintą skaičių, kurį ir minėjo ministrė. Daugiau informacijos apie Jūsų minimus darbuotojus neturime“, - komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė paaiškino, kad Lietuvos piliečiai apie savo buvimą kitose šalyse gali pranešti sava valia, tačiau jie nėra įpareigojami tai daryti.
„Žmonės gali savanoriškai Užsienio reikalų ministerijos puslapyje pasinaudoti nuoroda „keliaujantiems“ ir prisiregistravę prie tinklalapio dėl duomenų apsaugos, pranešti, kur jie vyksta, kur apsistos, kada numato grįžti. Paprastai tai daroma, kai vykstama į šalį, kur gali būti neramumų. Jeigu prasideda karinis konfliktas, pavyzdžiui, Izraelio ar Gruzijos atveju, ir nutraukiami skrydžiai, Lietuvos piliečiams nėra galimybės išvykti, mes jiems sudarome galimybę grįžti į Lietuvą“, - kalbėjo ji.
Pasak R. Jakilaitienės, Lietuvos piliečiai neprivalo pranešti, kurioje šalyje yra net ir tokiu atveju, kai yra nuteisiami ir bausmę atlieka kitos valstybės kalėjimuose. Apie tai jie gali deklaruoti tik tuomet, kai to nori.
„Ta pati situacija yra ir su dirbančiais – žmonės apie viską praneša sava valia. Kai jie patenka į bėdą, tada sužinome, bet paprastai žmonės yra nelinkę apie savo buvimą kitoje šalyje pranešti“, - sakė R. Jakilaitienė.
Raseinių savivaldybės administracijos vadovas Jonas Kurlavičius ir Raseinių miškų urėdijos urėdas Antanas Kilčiauskas apie Afrikoje dirbančius medkirčius informacijos neturi.
DELFI pavyko išsiaiškinti, kad šiame žemyne dirbo kai kurie Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad iš mūsų kolegijos šiuo metu nėra nei vieno studento, kuris dirbtų Afrikoje. Anksčiau joje yra dirbę trys žmonės, tačiau tai nebuvo Vakarų Afrika, kur yra išplitęs virusas. Jie dirbo Pusiaujo Gvinėjoje. Du iš ten dirbusiųjų grįžo į Lietuvą iki viruso protrūkio, o vienas maždaug prieš mėnesį. Iš jų esu girdėjęs, kad juos pakeitė kiti darbuotojai, bet kas konkrečiai, nežinau“, - kalbėjo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Albinas Tebėra.
Jis sako bendravęs su Afrikoje dirbusiais specialistais, ir, pasak jo, Lietuvos piliečiai į stresines situacijas dėl viruso protrūkio nėra patekę.
„Jų darbo vieta nuo viruso zonos buvo nutolusi apie 4 tūkst. kilometrų. Specialistų sveikatos būklė buvo nuolat tikrinama ir stebima, tad jie neturėjo jokių baimių. Žinoma, mes niekaip studentų neskatiname važiuoti į Afriką, bet žmonės yra laisvi“, - DELFI pasakojo A. Tebėra.
Paklaustas, ką Lietuvos specialistai dirbo Afrikos miškuose, kolegijos vadovas šmaikštavo, kad tikrai ne kirviu mosavo.
„Medkirčiai valdo labai sudėtingas miško mašinas, kurios ne tik nukerta medį, bet ir matuoja jo parametrus, nustato kokybę, sudaro duomenų bazę. Lietuvoje šių specialistų yra nedaug, o esantys gerai uždirba ir niekur nenori važiuoti. Darbdaviai, ieškantys specialistų, atvyko į mūsų kolegiją ir ėmė ieškoti žmonių su reikalinga kvalifikacija, tad studentai susimąstė apie galimybę užsidirbti - tuomet nebuvo jokio pavojaus“, - kalbėjo A. Tebėra.
Jis patikslino, kad kolegija turi profesinio mokymo skyrių - iš ten ir važiavo specialistai į Afriką. Kita mokymo kryptis yra aukštosios neuniversitetinės studijos, kur ruošiami miškininkai – bakalaurai.
DELFI primena, kad Ebolos karštinės epidemija nusinešė jau per 4 tūkst. žmonių gyvybių, daugiausiai Vakarų Afrikoje. Viruso atvejai fiksuoti JAV, Ispanijoje, Čekijoje.
Ebolos virusas sukelia karštligę, tai reta, sunki ir dažnai mirtina liga, savo pirminiais simptomais labai panaši į gripą. Ji perduodama tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais asmenimis metu su krauju ar kitais kūno skysčiais. Inkubacinis ligos periodas yra 7-21 dienos.
