„Šiuo metu visose trijose Baltijos šalyse pačiu svarbiausiu rūpesčiu įvardijama sveikata, po sveikatos žmonėms Lietuvoje rūpi vaikų išsilavinimas, darbo vietų išsaugojimas, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas“, - trečiadienį „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2015” sakė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.

Jis tokį pokytį sieja su prieš kelerius metus išgyventa ekonomine krize.

„Susirūpinimas sveikata lietuviams niekada nebuvo vienas svarbiausių rūpesčių. Šią tendenciją pradėjome pastebėti nuo 2011 m. trečiojo ketvirčio. Tuo pačiu susirūpinimas ekonomika, augančiomis kainomis mažėja. Kas tai? Šią situaciją pavadinčiau pokriziniu šoku, kai žmonės pasiekia savo galimybių ribas, supranta, kad gyvenimas nėra amžinas ir kad jie nelabai, ką gali pakeisti. Ta nusivylimo būsena aktualizuoja visiškai kitokias vertybes“, - kalbėjo jis.

2009 m. vartojimo ir pirkimo įpročius keitė 80 proc. lietuvių ir maždaug tiek pat estų bei beveik visi latviai. Pirmąjį šių metų pusmetį vis dar taupė 41 proc. lietuvių.

Artūras Urbonavičius

„Ypatinga Lietuvos vartotojų patirtis krizės metais ir dabartinė savijauta lemia jų elgesį leidžiant pinigus. Apie ketvirtadalis lietuvių yra įsitikinę, kad net ir pagerėjus jų finansinei situacijai, jie vis tiek pirks pigesnius produktus, drabužius, taupys elektrą ir neleis pinigų pramogoms. Manau, kad per krizę išugdyti įpročiai dar kurį laiką išliks“, - teigė A. Urbonavičius.

Kita vertus, daugiau nei pusė lietuvių neseka ir nežino kainų, ypač jautrūs kainai išlieka 9 proc. pirkėjų.

„Prognozuočiau, kad kitais metais jautrumas kainai, kol lietuviai pripras prie euro, tikrai paaugs“, - perspėjo pranešėjas.

Ką perka ir be nuolaidų?

Bendrovės tyrimai rodo, kad ketvirtadalis pirkėjų teigia, kad kainų augimas visiškai neveikia jų vartojimo. Jautresni pirkėjai dažniausiai atsisako brangesnių prekių, perka akcijų metu.

„2009 m. trečdalio pirkėjų akcijos neveikė, o dabar lietuviai savo pamėgtose parduotuvėse perka savo pamėgtus prekės ženklus tik su nuolaidomis. Sunkmetis baigėsi, bet akcijavimo inercija ne“, - pabrėžė A. Urbonavičius.

Pasak jo, pirmąjį šių metų pusmetį 44 proc. visų greito apyvartumo prekių Lietuvoje buvo parduota akcijų metu.

Šalyje, kur išyra pusė santuokų, kalbėti apie lojalumą prekių ženklams ir paslaugoms yra gana keblu.
A. Urbonavičius

„Kas toliau, ar verslas pasirengęs eiti toliau? Ne. Be abejo, pirkėjai nori akcijų. Tai, kas dabar vyksta Baltijos šalių rinkose, pavadinčiau arba nelabai sąžininga kainodara, arba nelabai išmania rinkodara, nes tokie dalykai turi ilgalaikes pasekmes. Atleiskite už pasakymą, jie tvirkina vartotoją ir užmuša lojalumą prekių ženklams, mažina pelningumą“, - kalbėjo pranešėjas.

Jo duomenimis, Lietuvoje beveik 70 proc. kavos ir cukraus nuperkama akcijų metu.

„Sakykite prašau, ar be akcijų lietuviai tikrai atsisakytų tokių produktų? Juk kramtoma guma, mažiausiai akcijuojama prekių kategorija Lietuvoje, parduodama stabiliai ir sėkmingai. Akcijos pakeitė požiūrį į apsipirkimą. Labai konkurencingoje Lietuvos prekybos rinkoje pirkėjai puikiai orientuojasi parduotuvėse. Trečdalis lietuvių perka toje pačioje parduotuvėje, ketvirtadalis neskiria prekybos tinklų“, - kalbėjo A. Urbonavičius.

Verslininkams jis pataria neapsigauti galvojant, kad pirkėjai jiems yra lojalūs.

„Dažnai tenka girdėti pamąstymus, kad mano pirkėjas man yra lojalus ir tikiuosi, kad toks liks. Deja, tai iliuzija. Šalyje, kur išyra pusė santuokų, kalbėti apie lojalumą prekių ženklams ir paslaugoms yra gana keblu. Lojaliausi lietuviai yra savo mobilaus telefono prekės ženklui, turbūt pusė yra „Apple“ fanai, kita pusė - „Samsung“, - sakė pranešėjas.

„Nielsen“ duomenimis, dabartinis vartotojas nesigėdija racionalių sprendimų, puikiai medžioja akcijas, yra visiškai nelojalus, gana reiklus, nes suvokia savo pinigų vertę, mėgsta naujoves ir jų tikisi, yra labai aktyvus socialinėje medijoje ir internete.

„Pirkėjai dabar nori pirkti, bet kaip niekada anksčiau supranta pinigų vertę“, -pabrėžė jis, pridūręs, kad dabar Lietuvos vartotojams svarbi socialinė atsakomybė, jie atviri technologinėms naujovėms

Kaip gyvena eilinė šeima?

Verslo auditorijai vartotojų nuotaikas pristatęs pranešėjas pasitelkė konkrečios šeimos pavyzdį.

Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

„Norėčiau supažindinti su Kazlauskų šeima. Kodėl Kazlauskų? Todėl, kad ši pavardė Lietuvoje yra pati populiariausia. Taigi pereikime iš verslo klasės ir pažiūrėkime, kaip gyvena didžioji dalis Lietuvos. Jonas Kazlauskas dirba vadybininku vienoje vidutinėje lietuviško kapitalo įmonėje. Jo žmona Irena yra vidurinės mokyklos mokytoja. Šeima turi du mokyklinio amžiaus vaikus“, - kalbėjo A. Urbonavičius,

2008 m. šeimai buvo puikūs: jie paėmė kreditą ir nusipirko naujos statybos butą, jie išvykdavo bent kartų atostogauti užsienyje.

„Tačiau 2009 m., kai šeima planavo puikią ateitį, Jono atlyginimas buvo sumažintas 15 proc. ir nuo to laiko iki šiol neišmokamos metinės premijos. O Irena pernai vos išsaugojo savo darbo vietą vidurinėje mokykloje, nes į ją kiekvienais metais ateina vis mažiau mokinių. Taigi žadėtas naujas automobilis žmonai, o vaikams – naujas kompiuteris taip ir liko nenupirkti“, - priminė jis.

Kokiomis nuotaikomis Kazlauskai gyvena šiemet?

Pasak A. Urbonavičiaus, šių metų antrą ketvirtį 49 proc. gyventojų buvo įsitikinę, kad Lietuva vis dar yra krizėje ir daugiau nei pusė iš jų manė, kad padėtis per metus nepasikeis. Tuo metu 51 proc. gyventojų buvo įsitikinęs, kad krizė jau praeityje. 41 proc. gyventojų vis dar mažino savo išlaidas, krizės metais tokių buvo buvo beveik 80 proc.

„Iki šiol lietuviai labiausiai išlaidas mažino pramogoms, restoranams – 44 proc., 43 proc. nepirko naujų drabužių, 40 proc. pirko pigesnius maisto produktus. Pats keisčiausias dalykas, kad daugiau nei dvejus metus daugiau nei trečdalis žmonių Lietuvoje savo didžiausiu gyvenimo rūpesčiu įvardijo šildymo kainas. Kiek žinau, šildymo kainos nemažėjo, bet baimė stipriai sumažėjo, šiuo metu 9 proc. gyventojų tai yra didelė problema“, - sakė A. Urbonavičius.

Tyrimų duomenimis, 25 proc. žmonių taupo dujas,vandenį, elektrą, 41 proc. ruošiasi atnaujinti savo būstą ir investuoti į jo dekoravimą. Daugiau žmonių taip pat ketina keliauti, 31 proc. taupyti likusius pinigus.

„Tačiau pastaruoju metu lietuviai vėl pradėjo nerimauti dėl neramumų kaimyninėse šalyse. 7 proc. karas Lietuvoje atrodo didžiausia gyvenimo baimė, Estijoje tokių gyventojų yra 10 proc. Latvijoje – 15 proc. Vartotojų išgąstį mes matome prekybos statistikoje, pavyzdžiui, balandžio-birželio mėnesiais, kai daržuose pradeda derėti daržovės, konservų, makaronų, kruopų ir panašių produktų pardavimai augo 11 proc. Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad rugpjūtį jie susilygino su absoliučiu vidurkiu. (…) Jeigu kalbėtume apie optimizmą, tai lietuviai tikisi, kad viskas kažkaip išsispręs“, - sakė pranešėjas.

Darbo perspektyvas Lietuvoje gerai ir labai gerai vertina 35 proc. gyventojų, asmeninius finansus puikiai ir gerai vertina 49 proc. gyventojų, o šį laiką puikiu naujiems daiktams pirkti laiko 36 proc. apklaustųjų.

Pagal pasaulinį „Nielsen“ vartotojų pasitikėjimo indeksą lietuvių pasitikėjimas savo šalies ekonomika yra aukščiausias tarp Rytų ir centrinės Europos šalių.

Rusijos embargas paveikė Lietuvos verslą, kaimynystėje prasidėjo kariniai veiksmai, todėl šis optimizmas, bijau, kad yra šiek tiek smuktelėti. Lietuvoje, skirtingai nei Europoje, pasitikėjimas ateitimi auga nuo 2010 m., kai Lietuva buvo pasaulio lyderė pagal absoliutų vartotojų pesimizmą“, - sakė jis.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!