Žvejų teigimu, kiekiai sumažėjo Europos Sąjungai (ES) pakeitus leistiną sugauti žuvies dydį.
Ką tik iš jūros grįžę žvejai, laimikiais nesidžiaugia. „Menkės nėra ir žuvys mažos. Bloga žvejyba“, – sako žvejys.
Šiemet Baltijos jūroje Lietuvos žvejams leista sugauti keturis tūkst. tonų menkių. Per pusmetį, iki draudimo nuo liepos žvejoti, sugauta vos 17 proc. visos metinės kvotos.
Nuo rugsėjo vėl pradėję žvejybą, iki metų pabaigos žvejai dar tikisi sugauti panašiai tiek. Prastai menkė gaudoma jau trečius metus ir įmonės sako jau balansuojančios ant žlugimo ribos.
Kad atsipirktų laivo išplaukimas, per parą esą reikėtų parplaukti maždaug su tona menkių, tačiau dažnai grįžtama vos su trimis šimtais kilogramų. Žvejus gelbsti tik padidėjęs plekšnių laimikis.
„Tai nebe verslas, tai – paprasčiausiai įprotis dirbti, ką dirbam. Jeigu susiklostytų palankios aplinkybės parduoti verslą ar laivus, manau, ne aš vienas taip padaryčiau“, – tikina UAB „Spika“ direktorius Gintaras Gilys.
Žvejų teigimu, menkių laimikiai smarkiai sumažėjo, kai prieš maždaug penkerius metus ES pakeitė leidžiamos sugauti menkės dydį – nuo 35 iki 38 cm ilgio.
„Jeigu leidžiamas dydis būtų 35 cm, žvejai galėtų priduoti ir oficialiai parduoti daugiau žuvies. Tai vienas iš sprendimų. O kodėl jos yra mažai, kodėl jinai staiga sukrito ir sutrumpėjo, net mokslininkai neatsako“, – teigia Vakarų Lietuvos žvejų ir perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra.
„Iš aštuonių valstybių, gaudančių Baltijos jūroje menkes, esame ketvirti pagal išgaudymą. Už mus geriau gaudo tik danai. 30 proc. metinę kvotą išgaudė ir vokiečiai, o kiti – mažiau, net 10–11 proc.“, – tikina Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.
Pastebima, kad menkių mažėja kas 5–7 metus. Kai kurie žvejai sako, kad taip yra, nes išgaudomi dideli kiekiai strimelių ir šprotų, o tai – mitybinė menkių bazė. Mokslininkai esą su savo rekomendacijomis smarkiai atsilieka.
Žvejai sako tikisi, kad ES grąžins ankstesnį standartą ir vėl leis žvejoti mažesnes menkes.
