Tokius duomenis trečiadienį spaudos konferencijoje Seime, skirtoje vyresnio amžiaus asmenų integracijai į Lietuvos visuomenę, pateikė Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo išteklių skyriaus darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius.
„Mes apžvelgėme situaciją vyresnių nei 50 metų bedarbių, kadangi jie patenka į papildomai remiamų asmenų grupę. Kasmet išlieka labai panašus vyresnių nei 50 metų užsiregistravusių bedarbių skaičius. Per metus vidutiniškai užsiregistruoja apie 60 tūkstančių tokių asmenų", - sakė A. Gricius.
Pateikdamas tokių bedarbių portretą, jis sakė, kad moterų yra šiek tiek daugiau nei vyrų, ilgalaikių bedarbių skaičius didelis - 40 proc., daug nekvalifikuotų - 42 proc., su profesiniu išsilavinimu - 31 proc., su aukštuoju - 26 proc.
Kaip vieną iš Lietuvos darbo biržos priemonių A. Gricius paminėjo Senjorų banką. Pasak jo, Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje yra atskiras duomenų bankas, kur gali registruotis asmenys nuo 50 metų.
„Norintys susirasti darbą gali įdėti savo gyvenimo aprašymą. Jie nebūtinai turi būti registruoti Darbo biržoje, (...) gali registruotis savanoriškai", - aiškino A. Gricius.
Jo duomenimis, šiuo metu Senjorų banke yra užsiregistravęs 481 asmuo, o populiariausi pageidavimai darbui yra pagalbinio darbininko, valytojo arba apskaitininko.
Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) viceprezidentas Aleksandras Zeltinis sakė, kad, siekiant spręsti pagyvenusių žmonių Lietuvoje problemas, reikia didinti jų užimtumo galimybes, užtikrinti suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.
„Lietuvoje čia daug nuveikia nevyriausybinės organizacijos (NVO), kaip LPŽA ir kitos, taip pat didelis Trečiojo amžiaus universitetų indėlis. Jų šiandien Lietuvoje yra apie 40, juos lanko apie 6 tūkst. žmonių, ir jų veikla plečiasi", - sakė parlamentaras.
Jo nuomone, ypač svarbu, kad mūsų šalyje žmonėms, sulaukusiems pensijos, būtų sudarytos sąlygos dirbti ne visą darbo dieną, ne visą savaitę, o iš dalies pagal jų galimybes ir sveikatą, kaip Vokietijoje ar Skandinavijoje.
„2013 m. Lietuvoje buvo 5,2 proc. dirbančių 65 metų ir vyresnių senjorų. Palyginimui, 55-64 metų amžiaus asmenų užimtumo lygis ES buvo 50,1 proc., Lietuvoje - 53,4 proc.", - kalbėjo A. Zeltinis.
Tarp šiandieninės Vyriausybės priemonių, kurių tikslas - pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę, jis paminėjo Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo 2014-2015 metų veiksmų planą, kuriame numatoma remti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO veiklą, bei 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programą, kurioje numatyta spręsti tokių žmonių švietimo, išlikimo darbo rinkoje ir integracijos visuomenėje problemas.
„Mums svarbūs konkretūs valdžios veiksmai, kurie turėtų poveikį, o ne kalbos. Mus skaudina, kai valdžios pareigūnai sako, kad, jei nereikėtų dabar grąžinti pensijų, galėtume jas padidinti, tačiau mūsų pensijos per šiuos metus labai nuvertėjo", - sakė G. Makaravičienė.
Ji pabrėžė, kad asociacija su kitomis NVO vykdo daug projektų, susijusių ne tik su senjorais, bet ir kitomis socialiai labiau pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, pvz., neįgaliaisiais ir benamiais, taip pat yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su Respublikine ir Vilniaus miesto darbo biržomis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis pabrėžė, kad Vyriausybė siekia, jog vyresni žmonės kuo ilgiau būtų sveiki, savarankiški ir galėtų dirbti, ir tam ieškoma būdų, kaip padidinti jų persikvalifikavimo galimybes ir užimtumą bei daryti viską, kad vyriausybinių programų, orientuotų į pagyvenusių žmonių problemų sprendimą, efektas pasiektų kuo daugiau tokių žmonių.
