Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, pernai HBH valdanti bendrovė „Žibosa“ sumokėjo per 1,15 mln. Lt mokesčių, užpernai – kiek daugiau nei 960 tūkst. Lt.
Tuo metu VMI pateiktame sąraše apie 2013 m. daugiausiai mokesčių sumokančias maitinimo ir apgyvendinimo įstaigas pirmauja „McDonalds“ restoranus valdanti bendrovė „Premier Restaurants“, pernai sumokėjusi 11,5 mln. Lt mokesčių. „Žibosa“ šiame sąraše užima 25 vietą.
Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, „Žibosos“ apyvarta pernai buvo 7-10 mln. Lt, „McDonald's“ - 30-50 mln. Lt. Nurodoma, kad „Žibosoje“ dirba 163 darbuotojai, „McDonald's“ - 522.
„McDonald's“ pateikiamais duomenimis, įmonė Lietuvoje valdo devynis restoranus, kuriuose kasmet aptarnaujama daugiau nei 9,1 mln. klientų.
„Žibosa“ nenurodo, kiek klientų aptarnauja per metus, tačiau kaip DELFI vasarą pasakojo nuo mažens šeimos versle sukęsis Matas Matulevičius, HBH kavinės komplekse, kuriame telpa 2000 žmonių, savaitgalį eilės prasideda nuo 16-17 val. Nuolat apie 100 žmonių maždaug valandą kantriai laukia galimybės prisėsti prie staliuko .
Po patikrinimų – dukart padidėjęs darbo užmokestis
Pastaruoju metu HBH kompleksas yra pakliuvęs į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos akiratį. Kaip DELFI jau rašė pareigūnai įtaria, kad bendrovėje buvo 5 mln. litų nuslėptų ir pasisavintų pajamų ir daugiau nei 1 mln. litų nesumokėtų mokesčių.
VMI dėmesio kompleksą valdanti bendrovė buvo sulaukusi ir anksčiau.
Klaipėdos mokesčių inspektoriai 2012 m. atlikto bendrovės mokestinį patikrinimą ir jo metu nustatė, kad įmonė per kelerius metus neapskaitė apie 1,2 mln. Lt gautų pajamų, įmonei papildomai priskaičiuota į biudžetą sumokėti per 210 tūkst. Lt mokesčių, delspinigių, baudų.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė (pagal buhalterinės apskaitos duomenis) maisto produktus ir patiekalus neva realizuodavo beveik už savikainą. Siekdama išvengti mokesčių, įmonė vengė apskaityti visas pardavimo pajamas, jų nefiksuodama elektroniniais kasos aparatais ir nepateikdama klientui apskaitos dokumentų, o mokesčių administratoriui teikė klaidingus duomenis“, - DELFI sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Pasak jos, kontrolės veiksmų metu įmonės pajamos ne sezono metu per pusmetį augo 68 proc. - nuo 1,7mln. Lt iki 2,8mln. Lt.
Taip pat Klaipėdos mokesčių inspektoriai, vykdydami projektą „Kurortinis sezonas“, pernai nuolat stebėjo bendrovės veiklą nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos.
Palyginus tuo metu ir prieš metus gautas pajamas nustatyta, kad bendrosios pajamos stebėsenos metu. išaugo 23-34 proc., o mokėtinas pridėtinės vertės mokestis – 46-48 proc.
Taip pat per tą laiką įmonėje dirbo 60 darbuotojų daugiau nei prieš metus, o priskaičiuotas darbo užmokestis išaugo du kartus.
Lietuvos verslininkų gudrybės
„Yra du pagrindiniai veiksniai, kodėl kartais įmonių apyvarta nebūna tiesioginiai susijusi su jos sumokėtais mokesčiais. Pirmasis yra, kiek įmonė sumoka gyventojų pajamų mokesčio, kuris priklauso nuo darbuotojų atlyginimų. Puikiai žinome, kad maitinimo įstaigos, ypač mažesniuose rajonuose, gudrauja įdarbindamos darbuotojus ne visai darbo dienai ir dėl pritaikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio visai nemoka gyventojų pajamų mokesčio. Galima drąsiai spėti, kad tokios įmonės su tarptautiniu prekės ženklu kaip „McDonald's“ tokios gudrybės netaiko“, - DELFI sakė jis.
Kitas svarbus veiksnys yra sumokamas PVM.
„Galima būtų daryti klaidingą prielaidą, kad sumokėtas PVM turi tiesiogiai priklausyti nuo apyvartos. Tačiau taip nėra, nes mokėtinas maitinimo įstaigų PVM mokestis priklauso nuo to, kokį PVM jos sumokėjo pirkdamos prekes ir paslaugas. Lietuvoje įmonės randa būdų pagudrauti, kaip dirbtinai išpūsti pirkimo PVM, pavyzdžiui, įmonių savininkai ar darbuotojai sugeba kai kurias asmeninio vartojimo prekes įskaityti kaip įmonės tikslams naudojamas prekes ir taip padidina sumokėtą PVM, todėl jų mokėtinas PVM mažėja“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto labai sunku pasakyti, kiek mokesčių vidutinė maitinimo įstaiga turėtų sumokėti nuo, pavyzdžiui, 100 Lt apyvartos.
„Tai priklauso nuo įmonių sąnaudų ir pardavimo kainų. O skirtingose įstaigose jos labai skiriasi. Man sunku pasakyti, kokią dalį parduoto cepelino kainos sudaro savikaina, dažniausiai tai sudaro mažiau nei pusę kainos“, - sakė pašnekovas.
Kol pareigūnai atlieka tyrimą, HBH komplekso veikla nėra apribota.
Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygarda atlieka ikiteisminį tyrimą didelės vertės sukčiavimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo HBH pramogų komplekse.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš du mėnesius, o šią savaitę komplekse atlikta apie 15 kratų. Jose dalyvavo apie 30 pareigūnų.
HBH pramogų komplekso direktorei Radai Matulevičienei, įstaigos vyriausiajai finansininkei ir vyriausiajai buhalterei pareikšti įtarimus dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, didelės vertės sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.
