Grėsmingi signalai iš euro zonos

Iš vietos nejudanti infliacija ir mažėjančios pramoninių prekių kainos euro zonoje verčia sunerimti ekonomistus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad Europoje pamažu gali įsisukti defliacijos spiralė, kuri nieko gero nežada – mažėja kainos, nedidėja atlyginimai, nekuriamos naujos darbo vietos.

Tuo metu banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad netrukus bus pasiektas žemiausias infliacijos taškas, po kurio situacija turėtų pradėti taisytis.

Analitikų nerimą kelia tai, kad rugsėjį euro zonos apdirbamosios pramonės įmonės savo kainas sumažino labiausiai per pastaruosius dvylika mėnesių, o Vokietijos apdirbamosios pramonės aktyvumas smuko. Rugsėjį euro zonoje fiksuota 0,3 proc. infliacija, nors Europos centrinio banko (ECB) tikslas yra palaikyti maždaug 2 proc., infliaciją.

Lietuvoje rugpjūtį taip pat fiksuota 0,2 proc. infliacija.

„Pagrindinė priežastis yra ne infliacija, bet vartotojų ir įmonių lūkesčiai. Jie yra pakankamai pesimistiniai dėl vienos problemos – situacijos Rusijoje: vartotojai nevartoja, nes nežino, kas bus rytoj, įmonės neinvestuoja, bankai vieni iš kitų beveik nesiskolina. Yra pakankamai didelė stagnacija ir tai lemia, kad infliacinis procesas yra sustojęs. Viskas priklausys nuo nuotaikų ir situacijos Rusijoje“, - DELFI savo nuomonę išsakė S. Besagirskas.

Tokia vietoje trypčiojanti infliacija įsukinėja defliacijos spiralę.

„Įmonės, norėdamos, kad vartotų jų produkciją, mažina kainas. Vartotojai toliau laukia kainų mažėjimo ir galvoja, kam man šiandien pirkti prekę už 10 eurų, jei po savaitės galiu nupirkti už 9,5 eurus. Tada įmonės prekes pardavinėja pigiau, uždirba mažiau ir tai reiškia, kad jos neturi didelių paskatų ir didelių galimybių investuoti“, - paaiškina ekonomistas.

Jis tvirtina nežinantis, kiek ECB veiksmai paskatins infliaciją.

„Problema yra tai, kad kiek Rusijoje tęsis tokia situacija, tiek mes ir turėsime neapibrėžtumą“, - mano pašnekovas.

Rusai gaivina NT rinkas

Kai gyventojai mažiau vartoja, o įmonės mažiau investuoja nieko gero negalima pasakyti ir apie atlyginimų augimo prognozes.

„Nors Lietuvoje atlyginimų augimas yra nemažas, bet jis kažkiek slops, nors išlaikys augimo tendencijas. Optimistinio augimo, kurio tikėjomės prieš metus, neturėsime. Žvelgiant iš valstybės pusės, nebus lengva vykdyti prisiimtus įsipareigojimus“, - sakė S. Besagirskas.

Nepaisant žemos infliacijos, vartojimą Lietuvoje, pašnekovo nuomone, palaikys artėjantis euras ir padidėjusios žmonių paskatos prieš naujos valiutos įvedimą išleisti namuose laikomas santaupas.

„Taip pat kai kurių šalių nekilnojamojo turto rinka gana stipriai gyvena iš tų pačių rusiškų pinigų. Kuo Rusijoje situacija nestabilesnė, tuo daugiau rusų išplukdo pinigų iš Rusijos. Gal dabar rusų investicijos Baltijos šalyse prislopo dėl propagandos, tačiau jų investavimas į NT Europoje yra pakankamai didelis. Tai palaiko kai kurių šalių vidaus vartojimo gyvybingumą, pavyzdžiui, Šveicarijos ir kitų šalių“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.

Tačiau, pasak ekonomisto, pagerėjus lūkesčiams ir pasikeitus situacijai Rusijoje, euro zonai, o taip pat ir Lietuvai gali tekti kovoti su didele infliacija.

„Pinigų kiekis rinkoje yra nepaprastai didelis, jų spausdinimo mastai po krizės buvo pakankamai dideli ir tai gali peraugti į labai didelį infliacinį procesą, jei lūkesčiai pagerėtų“, - sakė jis.

Kai kurios mažėjančios kainos neša naudą

Tuo metu Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad esant žemai infliacijai vartotojai bent trumpam jaučia padidėjusią perkamąją galią: „Pajamų lygiui liekant tam pačiam arba augant, kaip šiuo metu yra Lietuvoje, o produktų kainoms vidutiniškai nekylant, perkamoji galia auga. Tačiau ekonomikos variklis vis dėlto yra verslas, o ne gyventojų vartojimas“.

Ekonomistas paaiškina, kad defliacija arba kainų mažėjimas būna dviejų tipų, kurių vienas yra mažiau pavojingas nei kitas.

„Bloga defliacija kai mažėja vietos gamintojų gaminamų prekių kaina, nes mažėjant prekių kainoms įmonės gauna mažiau pajamų, o gaunant mažiau pajamų įmonės ateityje bus priverstos mažinti darbo užmokestį, o galbūt mažinti ir darbuotojų skaičių. Pačiu ekstremaliausiu variantu jos gali būti priverstos užsidaryti. Būtent tokios infliacijos ir baiminasi euro zona, o šios tendencijos yra ryškios“, - sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, pramonės gaminių kainos mažėja  ir dėl  pasaulinių tendencijų, nes JAV pinga energijos ištekliai, Kinija labai pigiai gamina ir dempinguoja dalį prekių, tada Europos gamintojai tampa nekonkurencingi ir priversti mažinti kainas, todėl negali kelti darbo užmokesčio ir gali būti priversti mažinti gamybą.

„Pavyzdžiui, kalbant apie Lietuvą, dėl konkurencijos iš JAV Lietuvoje veikiančios trąšų gamybos įmonės buvo tapusios nekonkurencingomis ir tam tikru atveju svarstė apie gamybos apimčių sumažinimą, o tai atitinkamai atsilieptų ir darbuotojams. Taigi lazda turi du galus: viena vertus, prekės yra pigesnės, kita vertus, jeigu pinga tos įmonės, kurioje dirbi, prekės, tada auga tikimybė, kad gali būti sumažintas darbo užmokestis arba gali netekti darbo“, - sakė Ž. Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ši infliacija euro zonoje siekia 0,7 proc. Taigi didesne dalimi kainų mažėjimą Europoje lemia energijos išteklių kainų mažėjimas, kurias Lietuva ir visa Europa importuoja.

„Jeigu mes pigiau perkame dujas, naftą, tokiu atveju mažiau pinigų išvažiuoja iš Lietuvos, o gyventojai geriau gyvena, nes sutaupo pinigų kurui, centriniam šildymui, todėl gali daugiau pinigų leisti kitoms prekėms“, - teigė pašnekovas.

„ECB ir baiminasi, kad infliacija pastaruoju metu didžiąja dalimi buvo nulemta energetinių išteklių kainų pigimo, bet dabar tai persidavė ir į kitas prekes. Pavyzdžiui, baldų pramonę, kurioje kainos stabilizavosi ir pradėjo kristi. Taip pat ir maisto prekes, kurių kainų augimas sustojo dėl embargo Rusijoje“, - pridūrė pašnekovas.

Šios tendencijos neigiamai veiks ir verslus Lietuvoje.

„Tai, be abejo, nėra gerai Lietuvos gamintojams, kurie yra priversti arba daryti spaudimą žaliavų tiekėjams, taigi mažėja žemės ūkio produktų supirkimo kainos, dėl to kenčia žemės ūkis. Arba gamintojai kainų mažėjimą prisiima ant savo pečių, tokiu atveju galimybių atlyginimų kilimui ir naujų darbo vietų kūrimui lieka mažiau“, - sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto nuomone, ECB taikomos priemonės kovai su maža infliacija veikia. Viena šių priemonių – euro pigimas JAV dolerio atžvilgiu. Per pastaruosius tris mėnesius euras dolerio atžvilgiu atpigo maždaug 8 proc.

„Tikėtina, kad tai vyksta su JAV pritarimu, nes kitu atveju, kaip minėjau, jeigu Europa pigina eurą ir mažina palūkanas, tai dažniausiai kitos šalys į tai pradeda žiūrėti kaip į nelabai sąžiningą dalyką ir taip pat elgiasi. Euro kurso sumažinimas atpigina Europoje pagamintas prekes pasaulinėje rinkoje. Tokiu atveju, pavyzdžiui, amerikiečiams tiek europietiški automobiliai, tiek lietuviškos trąšos tampa pigesnės ir konkurencingesnės“, - teigė pašnekovas.

Taip pat mažinamos palūkanų normos sumažina skolų naštą įmonėms. Šiuo metu ECB yra nustatęs rekordiškai žemas bazines palūkanų normas, kurios sudaro 0,05 proc.

„Taip pat ECB kol kas gąsdina rinkas, kad imsis kiekybinio skatinimo programos, kuri liaudiškai vadinama pinigų spausdinimo programa. Tokiu būdu daugės eurų kiekis, kuo jų bus daugiau, tuo jie bus pigesni. Tai suteikia vilties mūsų gamintojams, kurie padidina savo konkurencingumą pasaulio rinkose“, - teigė jis.

Bankas „Nordea“ prognozuoja, kad infliacijos dugnas bus pasiektas artimiausiais mėnesiais ir vėliau ji pradės kilti.

DELFI primena, kad rugsėjį ECB šiems metams nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. sumažino infliacijos prognozę, žemyn pakoreguotos ir BVP augimo prognozės šiems ir kitiems metams - atitinkamai  0,9 proc. ir 1,6 proc. Vasarą ECB tikėjosi, kad euro zona šiemet augs 1 proc., o kitąmet - 1,7 proc.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!