Vadovas ir krepšinio teisėjas: žaidimai skirtingi, taisyklės tos pačios

Krepšinio rungtynėse vadovo funkcija tenka rungtynių teisėjams. Jiems vien fizinio pasirengimo neužtenka. Teisėjų sėkmė slypi ir jų psichologiniame pasiruošime. FIBA teisėjus prieš pasaulio čempionatą testuojanti psichoterapeutė Rinalda Germanienė teigia, kad tokios pačios taisyklės galioja ir įmonių vadovams.

„Krepšinio pamatai susideda iš keturių elementų – taisyklės, treneriai, žaidėjai ir teisėjai. Teisėjai rungtynėse yra vadovai. Žaidėjai – darbuotojai. Krepšinyje labai svarbu žinoti taisykles. Verslo kokybei taip pat labai svarbu žinoti žaidimo taisykles“, - Palangoje vykstančioje konferencijoje „Lūžio taškas“ kalbėjo pranešėja.

Pasak jos, krepšinio teisėjui būtinas fizinis, techninis pasiruošimas, taktika. Tačiau ne ką mažesnis vaidmuo tenka ir psichologiniam pasiruošimui.

„Sielą, kaip ir raumenis, reikia treniruoti, nes kitaip ji susitrauks, atrofuosis“, - pastebėjo psichoterapeutė.

R. Germanienė vardijo, kad krepšinio teisėjams, o kartu ir įmonių vadovams, svarbios šios savybės: emocinė elegancija, bendravimas, pasitikėjimas savimi, patikimumas, nuoseklumas, ryžtingas mąstymas, sveikas protas ir aistra savo darbui.

Remdamasi egzistencine psichologija specialistė pabrėžia, kad vadovams svarbu suvokti „viskas tampa vienu“ principą.

„Tai žmogaus suvokimas būti čia ir dabar. Tai pagrindas sporto psichologijoje. Šio principo suvokimas – vienas iš esminių elementų būti geru teisėju, - tęsė ji. - Emocinė elegancija priklauso nuo susikaupimo ir suvokimo „čia ir dabar“. Susikaupimas esamajame laike lemia teisėjo darbo kokybę ir logiškus jo sprendimus“.

R. Germanienė pasakojo, kad krepšinio teisėjai gali paleisti rungtynių valdymą iš rankų, jei padarę klaidą ir toliau teisėjauja apie ją galvodami.

„Emocinė inteligencija taip pat labai svarbi. Teisėjas aikštelėje turi išlikti ramus ir susikaupęs. Savo emocijas jis privalo valdyti, nors aplinkui žaidėjai ir treneriai nesivaldo. Jei mūsų emocinė inteligencija menka, neišlavinta, tai mus valdo neurotiškas ego – norime valdyti, prisirišame, vystosi priklausomybės, nesame tikri tuo, ką darome, puolame į panieką, sureikšminame jausmus“, - pastebėjo psichoterapeutė.

Tiek teisėjui, tiek vadovui sėkmę neša ir efektyvus bendravimas – tiek aikštelėje, tiek gyvenime. Psichoterapeutė priminė, kad vadovams itin svarbu išlaikyti poziciją „žinau, ką darau“.

„Nenumatytos situacijos aikštelėje dažniausiai sukelia konfliktus. Ką tokiose situacijose reikia daryti? Du teisėjai turi skirti konfliktuojančius, o trečias stebėti, tačiau konfliktą malšina visi trys teisėjai. Svarbiausia, kad konflikte teisėjas turi būti tarpininkas – abiem pusėms teisingas, kompetentingas, nešališkas, delikatus ir iniciatyvus“, - vardijo R. Germanienė.

Ne ką mažesnę svarbą versle ir krepšinio rungtynėse daro žmogaus pasitikėjimas savimi.

„Tai raktas į sėkmę. Pasitikėjimas savimi išugdomas nuolatinėmis treniruotėmis“, - kalbėjo ji.

Pasak specialistės, pasitikėjimas savimi gali būti lengvai prarastas patekus į neveiklumo, iškreipto mąstymo apie save, jautimosi nelaimingu, pasitikėjimo savimi trūkumo ratą.

Prisimindama pasaulio krepšinio čempionatą R. Germanienė pastebėjo, kad Adui Juškevičiui čempionato metu pavyko išvengti šio rato, tačiau analizuodama žaidėjų elgseną ji pastebėjo, kad vis dėlto į šį ratą pakliuvo Šarūnas Vasiliauskas.

„Todėl reikia stiprinti pasitikėjimą penkiais žingsniais – pozityvumu, tikslumu, atkaklumu, pasiruošimu bei mandagumu“, - kalbėjo konferencijos dalyvė.