„Yra dviejų tipų nuolaidos, marketinginės, pavyzdžiui, prekybos centruose, kurios yra įskaičiuotos į kainą. Jos veikia, nes žmonės perka, manydami, kad kaina yra labai gera, bet ne dėl to, kad jiems konkretaus pirkinio reikia. Kai kurioms kitoms verslo šakoms nuolaidos taip stipriai nurėžia pelno maržą, kad jei duodantysis nuolaidą matytų, kaip stipriai sumažėja pelnas, net suteikus 10 proc. nuolaidą, vargu ar taip švaistytųsi“, - DELFI komentavo „Verslo žinių“ konferencijoje „Gazelė 2014“ pasisakęs pašnekovas.
Jis sako nepagrįstų „nuolaidų“ karštinę jau pastebėjęs ir kalbėdamas su tiekėjais.
„Kartais paskambinu tiekėjui pasiteirauti, kiek kainuos produktas, įranga. Man pasako kainą ir iš karto nuolaidą. Bet aš su produktu net nesusipažinau, nuolaidos neprašiau: Lietuvoje jos per daug lengvai dalijamos“, - kalbėjo R. Balčiūnas.
Verslininkas sako, kad nuolaidų mada į Lietuvą atėjo iš Vakaruose šią praktiką mėgstančių mažmenininkų, bet atkreipia dėmesį, kad kitų verslo sričių atstovai tuose pačiuose Vakaruose kainas mažina ne taip noriai.
„Kai kalbame su tiekėjais JAV ar Europoje, nuolaidos tikrai nėra taip lengvai dalijamos kaip Lietuvoje. Manau, kad Lietuvoje, prieš suteikdamas nuolaidą, verslininkas turi paklausti, kokia jam iš to nauda: gal bus perkama daugiau, atsiskaitoma greičiau ar sutartimi įsipareigota bendradarbiauti“, - komentavo jis.
Jis pasakoja, kokią praktiką taiko kai kurios JAV įmonės: pavyzdžiui, klientui siūloma 5 proc. nuolaidą sutarus bendradarbiauti metus, tačiau nuolaida suteikiama ne iš karto, o šiems metams pasibaigus.
„Juk dažnai nutinka, kad klientas vieną kartą nusiperka, gauna nuolaidą ir paskui eina pas konkurentus ir vėl prašo nuolaidos. Tad nuolaida turi būti mainai“, - įsitikinęs jis.
