Apie tai praneša „EUbusiness“.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dar praėjusią savaitę įspėjo, kad silpna ekonomikos plėtra, aukštas nedarbo lygis ir itin žema infliacija pavertė bendrosios valiutos regioną „viena problemiškiausių“ viso pasaulio ekonomikos zonų.
Bloko atsigavimas po finansų krizės praranda pagreitį, nes jau antrąjį šių metų ketvirtį ūkio plėtra ES ėmė strigti. Daugelis analitikų sutinka, kad daugiausiai sunkumų regionui sukelia investicijų trūkumas, labiausiai smukęs 2008-2012 metais ir šiuo metu beveik dukart lenkiantis Japonijoje ir JAV registruojamus rodiklius.
„Europoje pastebimas investicijų badas - būtent jis ir tampa silpno augimo priežastimi“, - dar praėjusį savaitgalį kalbėjo Italijos finansų ministras Pieras Carlas Padoanas Europos Sąjungos finansų ministrų susitikime.
Europos Centrinis bankas (ECB) ėmėsi priemonių, turinčių iš pagrindų pakeisti visą situaciją - mažindamas bazines palūkanas ir pradėdamas įvairius projektus bankas nori kelti ekonomikos likvidumą ir skatinti bankus skolinti namų ūkiams ir bendrovėms. Kol kas šios precedento neturinčios pastangos norimų rezultatų neatnešė.
Kitu galimu Europos gelbėtojų įvardijamas Europos investicijų bankas. Per jį būsimasis Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris planuoja ateinančius penkerius metus investuoti į Europą 300 mlrd. eurų. Šiuo metu EIB ir Europos Komisija svarsto konkrečius pasiūlymus, kuriuos įgyvendinti bus galima jau lapkritį.
Tiesa, kai kurie analitikai taip pat skeptiškai žvelgia ir į tokius ketinimus. „EIB ne burtininko lazdelė“, - nurodo Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro vadovas Fredrikas Erixonas.
