Prisiminęs asmeninę investavimo patirtį, žurnale „Investuok“ Ž. Mauricas pabrėžia, kad investuotojams būtina žinoti ne tik kada pirkti akcijas ar obligacijas, bet dar svarbiau – kada jas parduoti.

„Dauguma investuotojų, ypač mažiau patyrusių, mano, kad sėkmę lemia akcijų įsigijimas tuo metu, kai jų kaina smukusi. Tai neginčijama tiesa. Tačiau vėliau, matydami nepaliaujamą investicinio portfelio vertės augimą, investuotojai praranda atsargumo jausmą vis tikėdamiesi, kad kainos ir toliau augs. Kaip tik šiuo atveju investuotojai neretai pamiršta, kad kainos anksčiau ar vėliau krenta. Žinoma, tokį požiūrį dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai, tačiau dėl nesugebėjimo laiku parduoti investuotojai patiria didžiausius nuostolius. O tai aktualu dabar, kai, pavyzdžiui, JAV akcijų indeksai yra pasiekę visų laikų rekordines aukštumas“, –  pabrėžė Ž. Mauricas.

Pirmas blynas prisvilęs

Ekonomistas pasakoja, kad pirmoji jo pažintis su investavimu vyko didžiojo akcijų brangimo laikotarpiu – 2006–2007 m. Tačiau Ž. Mauricą, kuris tuo metu buvo neseniai baigęs bakalauro studijas Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje, prisiminus aną daug žadėjusį laikotarpį užplūsta dvejopi jausmai. Tuomet jis norėjo gauti praktinės investavimo patirties ir toli nesižvalgęs nusprendė investuoti į Lietuvos įmonių akcijas. 

„Pradžioje viskas klojosi tiesiog puikiai, investicinio portfelio vertė augo taip sparčiai, kad buvo kilę minčių dar pasiskolinti ir investuoti į akcijų rinką. Visa laimė, įgytas išsilavinimas ir supratimas, kad kainų augimo vakarėlis negali tęstis amžinai, atgrasė nuo tokio žingsnio. 

Tiesa, teorinės žinios, kad ir kokios geros jos bebūtų, neapsaugo nuo neapgalvotų, emocijomis grįstų ir dažnai itin rizikingų investavimo sprendimų. Itin sunku yra pasakyti: „Gana, laikas fiksuoti pelną ir pasitraukti.“ Visgi, nė kiek nesigailiu, kad įvykiai susiklostė būtent tokia linkme, nes tai davė itin vertingos praktinės investavimo patirties“, - prisimena Ž. Mauricas.

Jaunatviškas entuziazmas

Žvelgdamas į to meto įvykius Ž. Mauricas pripažįsta, kad dėl patirtų nuostolių kalta ne krizė, o jaunatviškas entuziazmas ir perdėtas pasitikėjimas savimi.

„Juk aš keletą metų mačiau tik kaip auga mano portfelio vertė. O tai sukuria iliuziją, kad tai yra ypatingų gabumų nuopelnas.Panašiai būna, kai jaunas vairuotojas gauna vairuotojo pažymėjimą. Keletą mėnesių jis būna atsargus, tačiau jau po kelių mėnesių ar pusmečio pasijunta kone pačiu geriausiu vairuotoju visame pasaulyje – gerokai geresniu net ir už daug patirties sukaupusius ilgamečius vairuotojus. Pasekmės dažniausiai būna ne pačios maloniausios: arba dėl pažeidimų sustabdo kelių policija, arba patenkama į dar nemalonesnę situaciją – eismo įvykį. Visa laimė, kad buvau investavęs tokią pinigų sumą, tad galima sakyti, kad gavau baudą už greičio viršijimą gyvenvietėje, bet eismo įvykio išvengiau“, – prisipažįsta ekonomistas. 

Žinios, intuicija ir sėkmė

Tačiau pirmoji nesėkminga investicija ne tik neatbaidė Ž. Maurico nuo tolesnio investavimo, bet ir paskatino nuolat aktyviai ieškoti nestandartinių sprendimų. 

„Man investavimas visada buvo labiau eksperimentavimas ir galimybė patikrinti savo ir kolegų sugalvotas investavimo idėjas, – pabrėžė Ž. Mauricas. – Žinoma, visada maloniau matyti augančią investicinio portfelio vertę, tačiau kiekvieną patirtą nuostolį aš matau kaip investiciją į save. Juk geriausiai mokomės iš klaidų, ypač iš savo“.

Finansų ekonomikos magistro studijos Šveicarijoje taip pat skatino toliau gilintis į investavimo discipliną. „Mano finansų inžinerijos dalyko dėstytojas mėgdavo sakyti, kad finansų pasaulyje svarbiausi yra trys veiksniai: žinios, intuicija ir sėkmė. Mano manymu, tie patys trys veiksniai yra svarbiausi ir mūsų kasdieniniame gyvenime, tad aš pamokas, išmoktas investuojant, pritaikau realiame gyvenime, o taip pat pamokas, išmoktas kasdieniniame gyvenime, pritaikau investuodamas“, - pasakoja Ž. Mauricas .

Ieškoti mažiau standartinių idėjų 

Kavos pupelės

Šiuo metu viena iš daugiausiai džiaugsmo ekonomistui teikianti investavimo strategija – aktyviai ieškoti gana daug nuvertėjusių investavimo priemonių. Pavyzdžiui 2013 m. matydamas kad kavos kainos krenta jau keletą metų ir išgirdęs apie Brazilijoje užsitęsusią sausrą, kuri sumažins derlių ir kavos pupelių pasiūlą, Ž. Mauricas suskubo pasinaudoti palankiai besiklostančia situacija. Ši investavimo idėja pasiteisino su kaupu – kava gan greit pabrango beveik dvigubai. Ir tai tik viena iš sėkmingai įgyvendintų ekonomisto investavimo idėjų.

Ž. Mauricas patrauklių investavimo priemonių ieško ne tik akcijų ar žaliavų rinkose. Jis taip pat aktyviai domisi valiutų rinka. Tiesa, ir čia ieško nestandartinių sprendimų.

„JAV akcijų rinkoms pasiekus visų laikų aukštumas, o palūkanų normoms – rekordines žemumas, investuotojai vis aktyviau ieško alternatyvių investavimo sprendimų. Žinoma, nestandartiniai sprendimai dažnai būna rizikingesni ir dažnai nepasitvirtina, tad reikėtų atsargiai įvertinti savo galimybes. Aš tokiam „eksperimentiniam“ investavimui skiriu tik nedidelę savo investicinio portfelio dalį, kurią, grįžtant prie jauno vairuotojo analogijos, praradus būtų gauta nemaža bauda, bet eismo įvykio būtų išvengta. Jei paniškai bijote prarasti pinigus ar planuojate iš investicijų per kelias dienas užsidirbti milijonus – dar kartą pagalvokite ar investavimas tikrai yra jūsų sritis.“, – patarimais žurnale „Investuok“ investuotojams dalijosi Ž. Mauricas. 

Investuotojams siūlyčiau rinktis atidžiau, nes pastaruoju metu pasaulyje itin padaugėjo karštųjų taškų, neigiamai veikiančių ir finansų rinkas“, – kalbėjo ekonomistas.

Atskirti grūdus nuo pelų

Jau daug metų aktyviai tyrinėjantis finansų rinkas Ž. Mauricas pastebėjo, kad didžiausi pinigų srautai keliauja ne į pavienes akcijas, o į bendrus valstybių ir regionų akcijų indeksus. 

„Tokiu atveju, jeigu viena ar kelios valstybės susiduria su tam tikromis problemomis, pinigai traukiasi iš visų. Tačiau taip atsiranda daug galimybių tiems investuotojams, kurie, lygindami įvairius rodiklius, sugeba atskirti „grūdus nuo pelų“ pvz. tikrai problemiškas valstybes nuo tų, iš kurių kapitalas nutekėjo visai nepelnytai. 

Efektyvios rinkos teorija teigia, kad finansų rinkose nėra „nemokamų pietų“ – visa esama informacija jau yra įskaičiuota į akcijų kainas, tad galimybė, kad akcijos kris ar kils bet kuriuo metu yra vienoda ir lygi 50 proc. Tačiau praktikoje yra ne visai taip. Paradoksas yra tas, kad jei visi investuotojai galvotų, kad akcijų rinkose nėra galimybių užsidirbti, jų kaip mat atsirastų. Juk jei surastumėte 100 litų kupiūrą, gulinčią centrinėje Vilniaus gatvėje ant žemės – ar paimtumėte ją nuo žemės, ar sukurtumėte teoriją, kad tokio dalyko negali būti, nes jei ši kupiūra būtų tikra, ją tokioje judrioje gatvėje tikrai būtų jau seniai kas nors kitas paėmęs ir taip pamąstęs, atsainiai praeitumėte pro šalį?“, – baigdamas interviu žurnalui „Investuok“ klausia Ž. Mauricas.