Mokėjo 4 tūkst. litų

Klaipėdietė Judita Auskalnienė jau penktą mėnesį vargsta su sekcija, kurią užsakė bendrovėje „Baldų sala“.

„Pirmąją sekciją dėl broko išvežėme atgal į dirbtuves. Antroji taip pat buvo brokuota. Stiklinės durelės kliūva už spintos dugno. Kad išlaikytų pusiausvyrą, sekcijos dalis meistrai sutvirtino medsraigčiu, kurio projekte nėra. Lentynėlių kraštai nelygūs - viskas kreiva šleiva. Meistrai sakė, kad mūsų grindys nelygios. Pamatavome gulsčiuku - grindys lygios, o sekcijos paviršiai kreivi”, - skundėsi J.Auskalnienė.

„Mano pretenzijas meistrai vadina kaprizais. Manau, kad už sekciją sumokėjusi beveik 4 tūkstančius litų, galiu reikalauti, kad užsakymas būtų atliktas gerai“, - samprotavo moteris.

Klaipėdietė sakė, jog ne kartą kreipėsi į gamintoją, tačiau šis esą viso broko neištaisė, naujos sekcijos neduoda, pinigų negrąžina. „Kreipiausi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Ten man siūlė toliau “tęsti kovą“, - tvirtino J.Auskalnienė.

Komentuodamas pirkėjos skundą, bendrovės „Baldų sala“ vadovas Linas Pranckevičius sakė, kad jos pretenzijos išgalvotos. Jis teigė, kad meistrai J.Auskalnienei nuvežė geros kokybės sekciją.

Pasak L.Pranckevičiaus, jie patys gamina baldus jau seniai. „Klaipėdos“ žurnalistui jis siūlė kartu apžiūrėti sekciją ir įsitikinti, kad viskas gerai.

Pakėlė triukšmą

Nenorėjusi, kad jos pavardė būtų skelbiama Palangos gyventoja „Klaipėdai“ skundėsi vienoje kurorto parduotuvėje užsisakiusi gamintojo iš Šilutės virtuvės stalą. Stalą pensininkei atvežė daugiau kaip mėnesį pavėlavę ir tik po to, kai moteris parduotuvės darbuotojams sukėlė skandalą.

„Stebėtina, - sakė moteris, - kad stalas buvo geros kokybės. Tiesiog gamintojams ir prekybininkams buvo nenaudinga į Palangą vežti vieną mano stalą. Jį atvežė tik tada, kai pririnko pilną automobilį mūsų miestui skirtų gaminių.“

Pensininkė į inspekciją nesikreipė, tačiau pati išreikalavo iš prekybininkų nedidelę kompensaciją už pavėluotą užsakymą.

Skundai pasitvirtino

Pasitvirtino visi raštiški skundai, kuriuos per keturis šių metų mėnesius iš klaipėdiečių gavo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyrius.

Žmonės skundėsi blogos kokybės Lenkijoje pagamintu stalu - nusitrynė lakas, atsirado įtrūkimų, minkštais baldais, sofomis ir „minkštais kampeliais“ - neveikė sofų suveriamieji mechanizmai, lūžo spyruoklės.

„Pernai gavome 8 raštiškus skundus, visi pasitvirtino. 22 kartus blogais baldais klaipėdiečiai pernai skundėsi ir telefonu“, - sakė inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė.

Kėdė buvo pavojinga

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija negali be skundų tikrinti baldų parduotuvių, angarų, kur prekiaujama ir naujais, ir naudotais baldais. R.Bučinskienė sakė, kad normatyviniai aktai baldų eksportuotojams ir gamintojams nenumato griežtų standartų, kaip, tarkime, naftos produktams.

Kiekvienam gamintojui suteikta teisė laikytis savų standartų. Pasak R.Bučinskienės, standartai turi užtikrinti tik, kad gaminys nebūtų pavojingas.

Vis dėlto gamintojus galima bausti. Bet tik gavus raštišką skundą ir atlikus tyrimą. Tačiau Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyrius neturi savo laboratorijos, lėšų tyrimams.

Skyriui testuoti teko tik vieną lenkų gamybos kėdę. „Pasirinkome vaikiškus baldus. Patikrinome ir kėdę. Paaiškėjo, kad ji vaikams pavojinga“, - sakė R.Bučinskienė.

2004 metais išrašyta 950 litų baudų.

Reikia dezinfekuoti

Pirkėjai iš tiesų nedaug žino apie baldų, ypač naudotų ir „namudinės“ gamybos, saugumą. Pirkdamas senus baldus, kaip ir naudotus drabužius ar avalynę, žmogus turėtų juos išplauti ir dezinfekuoti.

Ne kiekvienas pirkėjas žino, ar karkasiniai baldai atitinka saugumo normas, ar, pavyzdžiui, spintos durelės neužkris ant vaiko. Turgavietėse ir parduotuvėse pardavėjai tik giria savo baldus. Kokybės sertifikatų žmonės nereikalauja.

Nė viena valstybinė institucija negali garantuoti, jog prekė saugi. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Dalija Stasiuvienė sakė, jog į jų pareigas neįeina tikrinti, ar naudoti daiktai nekelia bakteriologinio, cheminio ir kitokio pavojaus.

Kai kurios baldų gamyboje naudojamos dervos žmogui pavojingos. Todėl vaikų kambariui labiau tinka baldai iš natūralios nelakuotos ir nedažytos medienos.

Kai kurie seni baldų meistrai teigia, kad masinėje gamyboje dabar nenaudojamos ekologiškai švarios, nekenksmingos medžiagos. Pavyzdžiui, kaulų klijai, natūralių medžiagų apmušalai.

„Beveik niekas nebenaudoja juodo kanifolijos lako iš pušų dervos, kuria senovėje dengdavo fortepijonus ar laikrodžius. Dabar pigiau naudoti juodus cheminius dažus, o paviršių lakuoti cheminiu laku“, - sakė vienas meistras restauratorius.

Restauratorius meistrauti linkusiems žmonėms patarė patiems gaminti baldus vaikų kambariui. „Baldų dalis galima užsakyti pas meistrus, dirbančius su natūralia mediena. Miegamojo baldų geriau nelakuoti“, - patarė senas meistras.

Meistras vertina senus natūralios medienos vokiškus baldus, kuriais kartais prekiaujama turgavietėse. Jo nuomone, juos lengva restauruoti - nuimti seną laką, apmušti nauju gobelenu. Patariama palikti tik pirktų baldų karkasą, o apmušalus ir pamušalą išmesti. „Taip galima pašalinti ir svetimą aurą“, - juokavo meistras.