Rusijos ekonominė situacija: kuo tai graso Lietuvai?

Vis prastėjanti Rusijos ekonominė situacija nieko gero nežada ir su šia šalimi prekiaujantiems Lietuvos verslininkams, tvirtina DELFI kalbinti ekonomistai.

Jie atkreipia dėmesį, kad silpstantis rublis dar labiau stabdys Lietuvos importą į Rusiją. Tiesa, prognozuojant ateitį dažnai vartojamas žodis „neapibrėžtumas“, nes nežinoma, kaip dar gali pasipildyti jau egzistuojančios sankcijos.

Šią savaitę Rusijos rublis dolerio atžvilgiu nukrito į 1998 m. buvusias žemumas. Dabar už vieną dolerį prašoma 38,71 rublių, naftos kaina mažėja, o infliacija šalyje siekia 7,7 proc. Rugsėjo 15 d. „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito iki mažiausios nuo 2012 m. – 95,6 dolerio (253,55 Lt) už barelį.

„Tolesnė Rusijos raida priklausys nuo santykių su Vakarais. Jeigu sankcijos vis griežtės, tuomet kapitalas iš Rusijos bėgs, infliacija bus aukšta, nes kapitalui traukiantis rublis silpsta. Iš kitos pusės, Rusijai svarbus veiksnys yra naftos kainos. Šiuo metu jos kainos yra žemesnės nei paskutinių poros metų vidurkis. Tada Rusijos biudžetas susidurs su sunkumais, o paprasčiausias to sprendimas yra rublio nuvertinimas, kas dabar Rusijoje ir vyksta“, - DELFI komentavo Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis.

Jis prognozuoja, kad silpnas rublis taps ilgalaike tendencija, o tai yra bloga žinia Lietuvos eksportuotojams, nes įvežtinės prekės rusams bus sunkiau įperkamos.

„Mums blogai ir tai, kad rublis silpnėja, ir tai, kad Rusijos ekonomika stagnuoja, nes tada paklausa mūsų prekėms mažėja. Žinoma, sankcijos taip pat trukdo mūsų ekonominiams ryšiams su Rusija. Sunku pasakyti, kokiu mastu tai atsilieps mūsų ekonomikai“, - kalbėjo jis.

Praėjusią savaitę Finansų ministerija 0,5 proc. iki 2,9 proc. sumažino ekonomikos augimo prognozę šiems metams ir 0,9 proc. iki 3,4 proc. nukirpo kitiems metams.

Pablogėjusias prognozes lėmė „lėtesnis kai kurių eksporto partnerių augimas, Rusijos draudimas prekių importas ir nepalanki situacija naftos rinkoje“.

Prognozuoja šimtus milijonų praradimų

VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius taip pat tvirtino, kad dirbti Rusijos rinkoje taps dar sunkiau.

„Silpstantis rublis ir aukšta infliacija neigiamai veikia Rusijos vartotojų perkamąją galią europietiškoms prekėms, taigi į Rusijoje artimiausiu metu nebus lengva parduoti ne tik mūsų pramonės produkciją, bet nežada nieko gero Lietuvos vežėjams ir didmenininkams, kurie reeksportuoja prekes iš kitų ES šalių“, - DELFI komentavo jis.

Pasak analitiko, niūrios žinios iš Rusijos Lietuvos verslininkų nestebina. DELFI primena, kad rugpjūtį Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas ir uždraudė įvežti vakarietiškus maisto ir žemės ūkio produktus.

„Jei pažiūrėtume į 2014 m. pradžios Lietuvos eksporto rezultatus matome, kad šalies eksporto vertė į Rusiją arba mažėjo arba augo pastebimai lėčiau negu į kitas rinkas. Taigi verslas adekvačiai vertina rizikas susijusias su šia rinka ir pradeda persiorientuoti. Šį procesas dar labiau paspartins Rusijos taikomas prekybos embargas tam tikroms prekių grupėms“, - pabrėžė J. Jurevičius.

„Versli Lietuva“ prognozuoja, kad eksporto apyvartos nuostoliai dėl Rusijos draudimo importuoti lietuviškos kilmės prekes per likusius 2014 m. mėnesius sieks 250 mln. Lt, darant prielaidą, kad kitos rinkos padengs 30 proc. eksporto nuostolių. O per pirmus septynis 2015 m. mėnesius nuostoliai gali siekti 300 mln. Lt.

Skaičiuojama, kad dėl importo draudimo patirti reeksporto nuostoliai per likusius 2014 m. mėnesius gali siekti apie 800 mln. Lt. Per pirmuosius septynis 2015 m. mėnesius - 1,35 mlrd. Lt.

Gali tekti riboti išlaidas

„Akivaizdu, kad ekonominė situacija Rusijoje prastės ir tai, visų pirma, susiję su jos vykdoma politika, kuri kuria bendrą neapibrėžtumą ir neprognozuojamumą rinkoje, o tai savaime yra ekonomiką trikdantis veiksnys“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Šalia to yra ir konkretesni veiksniai: prekybos ribojimai, kuriais Rusija atsakė į Vakarų sankcijas ir kurie daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai.

„Matome, kad atsakomųjų priemonių poveikis jau atsispindi kainų didėjime. Infliacija iš dalies yra susijusi su tuo, kad nuvertėjantis rublis prisideda prie spartesnės infliacijos. Greičiausiai ši tendencija tęsis. Svarbus bus energetinių išteklių kainų veiksnys, nes nuo to priklauso ir įplaukos į biudžetą. Jeigu išsilaikys panaši naftos kaina, kuri yra dabar arba ji netgi dar sumažės, tai irgi turės neigiamos įtakos Rusijos biudžeto įplaukoms. Įvertinant, kad skolinimosi galimybės yra sudėtingos, greičiausiai reikės riboti kai kurias išlaidas“, - kalbėjo pašnekovas.

Jis pripažįsta, kad Rusijos situacija padarys neigiamos įtakos Lietuvai ir kitoms su ja prekiaujančioms šalims.

„Tačiau didelė dalis, beveik du trečdaliai, Lietuvos užsienio prekybos vyksta su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Dėl to Rusijos ekonomikos problemų poveikis nors ir jaučiamas, bet, manau, bus ribotas ir tik dar labiau paspartins Lietuvos įmones, kurios dirbo Rusijoje, ieškoti partnerių kitose šalyse“, - teigė R. Vilpišauskas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas DELFI sakė, kad Rusijos laukia nulinis augimas arba netgi ekonomikos nuosmukis.

„Akivaizdu, kad Rusijos laukia didelės problemos, bet kad krachas, tai, matyt, laukimas yra padidintas. Sunkumai yra akivaizdūs, aš manau, kad šalia jų veiks ir mobilizacinis veiksnys, kai Rusija ieškos partnerių Kinijoje, Indijoje“, - svarstė jis.

Sankcijų poveikis jausis dvejus-trejus metus

Maskvoje įsikūrusio J. Gaidaro instituto makroekonominių ir finansų tyrimų vadovas Sergejus Drobyševsis tvirtino, kad ekonominę Rusijos situaciją lemia keletas veiksnių: laiku neįvykdytos struktūrinės reformos, verslo ciklas ir šiai šaliai taikomos sankcijos.

„Turiu omenyje ne sankcijas tiesiogiai, bet netikrumą ir lūkesčius dėl jų. Aš manau, kad šis neigiamas sankcijų poveikis bus labiausiai jaučiamas per artimiausius dvejus-trejus metus. Netgi jeigu sankcijos bus sustabdytos, manau, prireiks laiko susigrąžinti vietos ir užsienio investuotojus“, - DELFI sakė jis.

Institutas prognozuoja, kad šiemet Rusijos ekonomika augs 0,8-1 proc. BVP, o kitiems metams numatomas 0-1 proc. augimas.

„Besiplėtojančiai ekonomikai tai yra labai žemas augimas. Labai sunku teikti prognozes, nes nežinome, ar nebus naujų sankcijų“, - pripažino S. Drobyševskis.

Jo manymu, Rusija naujų sankcijų iš savo pusės neturėtų įvesti, jei Vakarai apsiribos dabartinėmis sankcijomis.

Rusų kol kas negąsdina ir auganti infliacija, nes pasak pašnekovo, nors šiemet infliacija yra aukštesnė nei pernai, tačiau Rusija dešimtmetį apskritai gyveno su didesne nei 10 proc. infliacija.

„Nepasakyčiau, kad čia yra didelių problemų ar papildomų priežasčių visuomenei protestuoti, nors kai kurių prekių kainos auga, tačiau infliacija yra mažesnė nei Rusijos žmonės yra pripratę. Žinoma, visi jaučia, kad kainos kyla, bet ir nominalios algos auga. Pastaraisiais metais ir realūs (atlyginimai atėmus infliaciją - DELFI) kilo, dabar realios algos neauga, bet nominalios vis dar auga, todėl žmonės nesijaučia neturtingesni“, - kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, krentanti naftos kaina kol kas nesumažina Rusijos biudžeto pajamų. Pusę Rusijos biudžeto įplaukų sudaro dujų ir naftos eksporto pajamos.

„Rusijos biudžeto situacija yra pakankamai nevienareikšmiška, nes dėl rublio devalvacijos surenkama daugiau pinigų iš eksporto pajamų. Todėl biudžeto situacija nėra tokia bloga. Taigi jeigu nevertintume tokių sankcijų scenarijaus, kuriuo būtų draudžiama eksportuoti dujas ir naftą, Rusijos biudžeto išlaidos šiemet būtų artimos pajamoms“, - S. Drobyševskis.

Reitingų agentūra „Fitch" prognozuoja, kad šiemet investuotojai iš Rusijos turėtų atitraukti 120 mlrd. JAV dolerių, kitąmet – apie 100 mlrd. JAV dolerių.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!