Rusijos kirtis Lietuvai už naujausias sankcijas: kas labiausiai nukentės?

Penktadienį Europos Sąjunga paskelbė naują sankcijų paketą Rusijai, kurios paveiks naftos, ginklų ir kitus koncernus. Rusija nedelsė pranešti, kad ruošia atsakomųjų sankcijų paketą.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad šalis gali taikyti apribojimus panaudotų automobilių bei pramoninių prekių iš ES importui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys sako, kad poveikis pasijus.

„Pramoninių prekių eksporto į Rusiją specifika yra ta, kad 15 proc. prekių yra lietuviškos kilmės, kitos prekės – reeksportas, tokios kaip ir dėvėtos transporto priemonės. Tai skaudžiausiai atsilieptų vežėjams, galbūt ir Klaipėdos uostui ar „Lietuvos geležinkeliams“. Antra vertus, Lietuva dėl reeksportuojamų prekių taip pat turi naudos, pavyzdžiui, yra visa naudotų automobilių industrija: remonto, registravimo, techninės apžiūros, tad poveikis bus. Tiesa, nemaža jų dalis keliauja į Kazachstaną, Ukrainą ar dar toliau“, - kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, jei šioms prekės importo draudimas iš Rusijos pusės būtų skelbiamas, prie gerų ekonominių rodiklių sankcijos neprisidės nei Rusijai, nei Lietuvai, kai Pietų Europos valstybėms poveikis gali būti mažesnis.

„Lietuva yra jautresnė sankcijoms, nes Rusija yra kaimyninė valstybė, o su kaimynais paprastai ekonominiai santykiai yra glaudesni. Mums sankcijos yra opesnės nei, pavyzdžiui, Pietų Europai, - sako jis. - Žinoma, pramonininkai produkcijos pardavimus stengiasi diversifikuoti, nes draudimų buvo ne kartą ir dėti visas viltis į vieną oligopolinę rinką yra pavojinga. Tačiau, žinoma, jeigu atsiranda galimybių didinti eksportą į Rusiją, kodėl gi gamintojams tuo nepasinaudojus.“
G. Rainys juokauja, jog būtų kur kas maloniau, jei sankcijos apimtų draudimą žiūrėti krepšinį ir baletą, pirkti į šiuos renginius bilietus, bet, deja, kertama per skaudžiausią vietą, t. y. - prekybą maisto produktais ir pramonės prekėmis.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad poveikis Lietuvai galimas, tačiau primena, kad svarbu, kaip į sankcijas reaguos Muitų sąjungos šalys Baltarusija ir Kazachstanas.

„Žinoma, nukentėtų transporto sektorius, kuris dirba su reeksportu, pavyzdžiui, panaudotų automobilių, bet didelio tiesioginio poveikio Lietuvos bendrajam vidaus produktui nebūtų, - mano ekonomistas. - Tikėtina, kad su apribojimais įvežti panaudotus automobilius ar pramonines prekes nesutiks Eurazijos emonominės sąjungos šalys. Tokiu atveju didžioji dalis srauto ir toliau galės judėti į Kazachstaną ir Baltarusiją.“

DELFI skelbta, ką blogiausio scenarijus atveju dėl Rusijos sankcijų prarastų Lietuva.

Tuomet SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda vardijo, kad uždraudus maisto produktų poveikį, Lietuva gali netekti iki 0,3 proc. BVP, dėl nukentėjusio transporto sektoriaus – dar 0,5 proc.
„Dabar galimas poveikis yra 0,8 proc. BVP, jeigu sankcijų poveikis dvigubėja, Lietuvos BVP netektis pačiu blogiausiu atveju gali sudaryti apie 2 proc. Skirtumas yra ir tas, kad maisto prekių atveju, kai kurių įmonių eksportas į Rusiją sudaro žymią sumą, kituose sektoriuose, ar tai būtų tekstilė, ar baldai, būtų sunku rasti įmonių, kur Rusija būtų pagrindine rinka“, - mano ekspertas.

Paaiškindamas poveikį šalies ekonomikai, G. Nausėda iliustravo: kraštutiniu atveju, jei Lietuvos ekonomikai prognozuojamas 3 proc. augimas, dėl sankcijų jis galėtų sulėtėti iki 1 proc.
DNB bankas skaičiuoja, kad Rusijai tenka 7,1 proc. viso lietuviškos kilmės gamybos eksporto, 25 proc. paslaugų eksporto ir 43 proc. reeksporto.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!