Pasaulio konkurencingumo indekso tikslas – pasitelkus eilę kriterijų nuo ekonominių iki sveikatos apsaugos, bei švietimo, įvertinti ir palyginti pasaulio valstybių konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms. Šio ir kitų panašių indeksų grožis – taisyklės juose yra vienodos visiems. Tai tarsi čempionatas. Po kiekvienų varžybų galima kritikuoti teisėjus, siūlyti taisyklių pakeitimus, tačiau galiausiai medalius ant kaklo užsikabina tie, kurie analizuoja savo klaidas, jas taiso, ir laimi kovą su konkurentais. Taigi, ką darome gerai, ir kur turime tobulėti?

Pozityvus įvertinimas

Šuolis per 7 pozicijas į 41 vietą pasaulyje šių metų reitinge yra puiki naujiena ir visos Lietuvos progreso įvertinimas.  Prie šio šuolio prisidėjo gerėjantys rodikliai visose srityse, todėl galima daryti išvadą, kad šalies konkurencingumas kyla nuosekliai, ir nėra nulemtas pavienių rodiklių ar išorinių aplinkybių. Iš indeksą sudarančių 114 kriterijų, net dviejuose esame 1 pasaulyje – turime mažiausiai kintančią infliaciją ir ŽIV infekuotų asmenų skaičių vienam gyventojui. Lietuvoje taip pat labai maži tarptautinės prekybos tarifai (5 vieta pasaulyje) ir daug su tiesioginėmis užsienio investicijomis atkeliaujančių technologinių inovacijų (7 vieta pasaulyje). Būtent šis kriterijus iliustruoja, jog tiesioginės užsienio investicijos Lietuvai yra ypatingai svarbios ne tik dėl sukuriamų naujų darbo vietų, bet ir dėl perduodamų žinių, darbo standartų ir technologinių sprendimų. Su tiesioginėmis užsienio investicijomis atkeliaujančios technologijos ir žinios yra labai efektyvus vaistas, kuriuo būtina gydyti viena svarbiausių Lietuvos ekonomikos ligų – vieną žemiausių Europoje darbo produktyvumą.

Reitinge atsispindi ir pastarojo laikotarpio reformos – verslo pradžios procedūrų kriterijuje esame 22 vietoje pasaulyje. Galimybė įsteigti mažąją bendriją ir paprastesnis įmonės registravimas jau buvo įvertinti ir Pasaulio Banko „Doing Business“ indekse. Į šio indekso rezultatus yra atsižvelgiama ir vertinant valstybės konkurencingumą. Gerai vertinamas ir konkurencijos intensyvumas šalies viduje (22 vieta) ir siekiančių aukštojo mokslo proporcija (22 vieta).

Kur privalome pasitempti?

Pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo kriterijų esame tik 125 vietoje pasaulyje, šalia Surinamo ir Šri Lankos. Tai gražios ir egzotiškos valstybės, tačiau niekas nesiginčys, jog ne šios šalys, o šiame kriterijuje pirmaujantys Hong Kongas, Šveicarija bei Danija turėtų būti pavyzdys. Kaimynė Estija taip pat užima aukštą 12 vietą darbuotojų atleidimo ir priėmimo iš darbo kriterijuje. Ar Estijoje darbuotojai atleidžiami iš darbo tą pačią minutę darbdaviui užsinorėjus? Jokiu būdu, tiesiog darbdaviui ir valstybei tenkanti bedarbių perkvalifikavimo našta yra daug proporcingesnė ir labiau atitinka šiuolaikinės rinkos dinamiką. Protingesnės išeitinės išmokos ir įspėjamieji laikotarpiai leidžia verslui aktyviau samdyti naujus darbuotojus ir sukuria palankias sąlygas užsienio investuotojams steigti verslus ir kurti darbo vietas šioje šalyje.

Priežiūros institucijų keliamos reguliavimų naštos kriterijuje užimame gėdingą 105 vietą pasaulyje. Lietuvoje egzistuojanti našta tokia pat didelė kaip Alžyre, Nepale ar Jemene. Akivaizdu, kad mokytis turime ko, ne tik iš antroje vietoje esančio Singapūro bet ir į pirmąjį dešimtuką šiame kriterijuje patenkančių Suomijos ir Estijos. Vėlgi, kalbama ne apie verslo priežiūros mažinimą ar taisyklių nesilaikymą, o apie perteklinio „popierizmo“ atsisakymą, rizikos vertinimo sistemų diegimą ir aktyvesni bendradarbiavimą tarp priežiūros institucijų ir verslo.

Papildomoje verslo sąlygas apsunkinančių sąlygų apklausoje po jau paminėtų darbo santykių reguliavimo ir didelės reguliavimo naštos, bei korupcijos taip pat pabrėžiama netinkamus įgūdžius turinti darbo jėga. Šią problemą dažnai akcentuoja ir investuotojai, todėl švietimo politikos formuotojų ir aukštųjų mokyklų vadovų kabinetuose taip pat turėtų užsidegti raudona lemputė. Švietimo sistemą būtina atverti naujoms programoms ir mokymosi formoms, atsisakyti pasenusių ir nekokybiškų veiklų. Pavyzdžiui, šiuo metu siūloma bakalauro studijų trukmę trumpinti iki trejų metų. Lietuvai tai padėtų padidinti konkurencingumą, tačiau tik su sąlyga, kad daugiau dėmesio bus skiriama kvalifikacijos, o ne bendriesiems dalykams.

Aukšti standartai

Lietuvoje, jau standartu tapo siekis laimėti medalius krepšinio čempionatuose. Jeigu greitai ir ryžtingai mokysimės iš savo klaidų, turime puikius šansus artimiausiu metu galynėtis su pačiais geriausiais dėl pirmųjų vietų ir Pasaulio konkurencingumo reitinge. Auksinio medalio niekas už tokius pasiekimus neužkabintų, bet augantis tiesioginių užsienio investicijų srautas atvertų viesiems mums galimybes siekti asmeninių medalių aukščiausiame lygyje.