Investicijų valdymo įmonės „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis DELFI sakė, kad dalis lietuvių šiuo metu susilaiko nuo bet kokių naujų investicijų ir laukia, kol situacija stabilizuosis.

„Kadangi Lietuvoje nėra labai kokybiškos statistikos šiuo klausimu, objektyviai vertinti būtų sudėtinga. Iš asmeninės patirties bei bendravimo su klientais galiu drąsiai teigti, kad dauguma vengia Rusijos akcijų, yra net tokių investuotojų, kurie tiesiog susilaiko nuo bet kokių naujų investicijų, kol situacija stabilizuosis. Tačiau žvelgiant plačiai, visgi drįsčiau teigti, kad minėti įvykiai labai didelės įtakos investuotojų ilgalaikiams investavimo sprendimams neturėjo“, - komentavo jis.

„Esu bendravęs su žmonėmis, kurie stabdo su verslu susijusius investicinius projektus, dalį pinigų išsiveda į užsienį, pusei metų ar ilgesniam laikui išvažiuoja pagyventi į kitą vietą Europoje“, - pridūrė pašnekovas.

A. Milevskio teigimu, visame pasaulyje investuotojai, geografiškai gyvenantys arčiau Rusijos - Ukrainos konflikto, į besirutuliojančią situaciją reaguoja aštriau lyginant su JAV ar Azijos investuotojais.

Tai, anot jo, gerai iliustruoja skirtingų regionų akcijų indeksų 2014 metų pokyčiai. Tarkime Europos akcijų indeksas MSCI Europe nuo 2014 metų pradžios sugeneravo vos 1,84 proc. prieaugį (skaičiuojant JAV doleriais), tuo tarpu JAV akcijų indeksas MSCI USA per tą patį laikotarpį pasiekė maždaug 5 kartus didesnį prieaugį – 9,9 proc., Rusijos akcijos smuko 12 proc.

„Ką tokie akcijų indeksų pokyčiai galėtų simbolizuoti? Prastesnis rezultatas reiškia didesnę baimę bei saugumo paieškas. Ne kartą teko girdėti, kad pinigai palieka Rusijos finansų rinką ir migruoja į Londoną, Niujorką (likvidus nekilnojamas turtas) ar valstybines obligacijas“, - teigė A. Milevskis.

Kaip žvelgia į auksą?

Visais neramumų laikais auksas būdavo laikomas saugiausia investicija. Tačiau bendrovės „9999 LT“ direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Marcinkėnas sako, kad Lietuvoje tik vienetai investicinį auksą įsigyja motyvuodami geopolitine rizika.

Aukso grynuoliai
„Padidėjimo nėra, pirkimas yra stabus. Dėl neramumų kaimyninėse valstybėse žmonės nupirko tik kelis vienetus, į auksą žmonės labiau investuoja dėl euro įvedimo“, - DELFI teigė jis.

Lietuviai dažniausiai įsigyja 51-100 g investicinio aukso luiteliai, kainuojantys 5,7-11,6 tūkst. Lt.

A. Milevskis taip pat sakė, kad dalis lietuvių investuoja per tarptautines institucijas.

„Kalbant apie lietuvius, vieni renkasi investicinius aukso fondus ar tarkime populiariausią Niujorko biržoje listinguojamą aukso fondą. Tačiau taip pat yra dalis tokių, kurie renkasi gryną auksą (monetas ar skirtingų dydžių luitus), jį įsigyja per skirtingų kompanijų atstovus Lietuvoje“, - teigė pašnekovas.

Pasak jo, Rusijos-Ukrainos konfliktas didelės aukso paklausos pasauliniu mastu nesukėlė. Priešingai, per pastaruosius keturis ketvirčius, investicinio aukso (luitai, monetos, aukso fondai) paklausa mažėjo. Pavyzdžiui, iš aukso investicinių fondų, kurie šiuo metu sukaupę maždaug 1800 tonų aukso, per antrą 2014 metų ketvirtį buvo parduota maždaug 40 tonų.

Įdomus NT ne tik Lietuvoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas abejoja, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kurie namuose laiko santaupas grynaisiais.

Aleksandras Izgorodinas
„Protingas žmogus visada savo pinigus įdarbina, jie neguli šiaip sau. Jie yra investuojami ten, kur duoda didžiausią grąžą. Kadangi šiuo metu didesnė grąža eina iš saugesnių aktyvų, tai šiuo metu yra nekilnojamasis turtas. Nebūtinai kalbu apie Lietuvą, tai gali būti ir platesnė geografija. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra daug valstybių, kuriose vyksta atsigavimas nuo žemos bazės, pavyzdžiui, Ispanijoje, Airijoje“, - DELFI sakė jis.

Pasak analitiko, įmonės tiek investuoja, tačiau pasikeitė investicijų struktūra ir kryptis.

„Dabar šiek tiek mažiau investuojama į plėtrą, tačiau tas sukauptas rezervas yra perskirstomas ir naudojamas įmonės viduje. Įmonės investuoja į save: didina efektyvumą, gerina darbo sąlygas, keičia transporto priemonių parką, investuoja į darbuotojų motyvavimo sistemas“, - teigė A. Izgorodinas.

Taip pat įmonės yra linkusios turimus rezervus investuoti į saugius aktyvus. Šiuo metu tai yra nekilnojamasis turtas.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis DELFI sakė, kad nepastebima, kad būtų suaktyvėjusi turto paieška užsienyje.

„Tokios tendencijos tikrai nėra, nebent gali būti pavieniai atvejai", - teigė jis.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas tvirtino, kad bankai nepastebi jokių pasikeitimų dėl indėlių ar valiutos keitimo.

„Manau, kad sprendimas dėl euro įsivedimo yra pats geriausias ir laiku atliktas žingsnis sumažinant geopolitinę riziką. Kiekvienas turi savas asmeninių finansų valdymo strategijas: vieni riziką valdo, kiti galbūt mažiau valdo. Mano žiniomis, turtingiausi žmonės investicijas daro globaliu mastu ir iš finansinių centrų. Reikšmingų pasikeitimų bankuose nesijaučia nei indėlių, nei valiutos keitimo prasme“, - DELFI sakė jis.

Kaip DELFI jau rašė, visai kitokiomis nuotaikomis gyvena Rusijos verslininkai. LPK Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas pasakojo, kad Rusijos verslininkai, prisikrovę lagaminus grynųjų, laukia, kas bus. Taip pat esą Rusijos turizmo agentūros teikia paslaugą, kai už fiksuotą mėnesinį mokestį klientui garantuoja bilietą į artimiausią skrydį lėktuvu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (179)